|
Šiandien Teisėjų garbės teisme (TGT) svarstyta Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) perduota Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Rimanto Grigo drausmės byla.
Drausmės bylos pagrindas – Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko teikimas dėl galimo nusižengimo – aiškiai aplaidaus teisėjo pareigos atlikimo arba jos neatlikimo be pateisinamos priežasties. Teisėjas baudžiamojoje byloje gavęs nuteistojo apeliacinį skundą laiku jo neišsiuntė į apeliacinės instancijos teismą ir, TEDK vertinimu, galbtū pažeidė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnyje įtvirtintą pareigingumo principą.
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas savo teikime nurodo, kad siūlymą kelti drausmės bylą lėmė ir tai, kad anksčiau atliktų teisėjo veiklos patikrinimų metu nustatyta nemažai įstatymuose įtvirtintų terminų pažeidimų. Kadangi teisėjas terminus pažeidinėjo ir toliau, Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko nuomone, būtina imtis Teismų įstatyme įtvirtintų teisėjo drausminės atskomybės priemonių.
TGT svarstomas teisėjas savo kaltę pripažino ir dėl elgesio gailėjosi: „Kaltę pripažįstu. Tikrai išsiunčiau vėliau. Mano nuomone, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, elgiausi taip, kaip ir privalėjo elgtis teisėjas – skyriau posėdžius, kad nesueitų senaties terminas. Prašau atsižvelgti į tai, kad dirbu 12 metų ir stengiuosi tai daryti sąžiningai ir dorai“, – TGT sakė R. Grigas.
Šiandien išnagrinėjęs teisėjo R. Grigo drausmės bylą, sprendimą Teisėjų garbės teismas skelbs vasario 24 d., 13 val. |
|
Teisėjų garbės teismas (TGT) nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas M. Klemenis pažįstamos prokurorės prašymu, sprendžiant jos sūnaus procesinius teisinius reikalus, kreipėsi į teisėją J. Staševičienę, kad išsiaiškintų aplinkybes dėl teisėjos atliktų procesinių veiksmų administracinėje byloje. Be to, teisėjas M. Klemenis pokalbį telefonu su teisėja J. Staševičiene įrašinėjo, siekdamas įrašą panaudoti prieš šią teisėją, ir jį perdavė tyrimui.
„Teisėjo M. Klemenio elgesys, kai jis, tarpininkaudamas pažįstamai prokurorei, kreipėsi dėl pagalbos teikimo pašaliniam asmeniui į kitą teisėją jo nagrinėjamoje byloje bei darė telefoninio pokalbio garso įrašą tikslu jį panaudoti prieš kitą teisėją, yra netoleruotinas, neatitinkantis nešališkumo, padorumo, sąžiningumo, taktiškumo, mandagumo ir garbingumo reikalavimų“, – teisėjo drausmės byloje skelbdamas sprendimą kalbėjo TGT pirmininkas Antanas Simniškis.
Įvertinęs visas aplinkybes, TGT padarė išvadą, kad teisėjas M. Klemenis nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, savo pareigas atliko aplaidžiai ir pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teismo autoritetui. Kadangi teisėjas savo elgesio kritiškai nevertina, tačiau anksčiau drausmine tvarka baustas nebuvo, TGT, įvertinęs padaryto nusižengimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, teisėjui M. Klemeniui pareiškė pastabą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos Rimos Krušnienės drausmės byloje nustatyta, kad teisėja teismo posėdžio metu su atsakove bendravo rusų kalba. Teisėja šio fakto neneigė, tik aiškino, kad teismo posėdį buvo pradėjo valstybine kalba ir tik iš žmogiškosios paramos senyvo amžiaus atsakovei, siekdama padėti susivokti, atsipalaiduoti, nukreipti dėmesį nuo kalbos barjero link ginčo esmės, ji su atsakove bendravo rusų kalba.
TGT sprendime, konstatavo, kad tok teisėjos elgesys pagal pobūdį neatitinka Teisėjų etikos kodekse numatyto pareigingumo principo, reikalaujančio, be kita ko, nepažeisti teisės aktų, reglamentuojančių, kad teismo procesas vyksta valstybine kalba ir numatančiam reikalavimą teisėjo pareigas atlikti nepriekaištingai, profesionaliai ir dalykiškai.
Įvertinęs padaryto pažeidimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, teisėjos nurodytus savo elgesio motyvus, pažeidimo pripažinimą, savikritišką vertinimą, gailėjimąsi, ir tai, kad R. Krušnienė drausmine tvarka anksčiau nėra bausta, TGT konstatavo, kad teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje byloje jau pasiekti, todėl drausminės nuobaudos teisėjai R. Krušnienei neskyrė, o apsiribojo tik drausmės bylos svarstymu. |
|
Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) skelbusi jau kelis sprendimus teisėjos N. Venckienės drausmės bylose, gali būti, vėl imsis kitos. Pirmadienį TEDK pasiekė tiesioginis bei Teisėjų tarybai ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotas „Garliavos šeimos klinikos“ direktorės, gydytojos Astos Šileikienės pareiškimas bei Laimutės Stankūnaitės prašymas.
TEDK A. Šileikienė skundžia Kauno apygardos teismo teisėjos elgesį „Garliavos šeimos klinikoje“. Gydytojos teigimu, įžūlus globėjos elgesys ir negražių žodžių vartojimas mergaitės akivaizdoje, provokacijos ir reikalavimai pakeltu tonu yra neigiama įtaka. TEDK adresuotame prašyme šeimos klinikos gydytoja klausia: „Ar pil. N. Venckienės elgesys nepažeidžia etikos normų? Jei pažeidžia, ar nekeltina drausminė byla?“
L. Stankūnaitės įsitikinimu teisėjos veiksmai ir elgesys „Garliavos šeimos klinikoje“ š. m. sausio 9-ąją su teisėjams taikomu Teisėjų etikos ir drausmės kodeksu nedera. Teikėja prašo TEDK apsvarstyti ir įvertinti teisėjos N. Venckienės veiksmus „Garliavos šeimos klinikoje“ ir, pasitvirtinus Teisėjų etikos ir drausmės kodekso nesilaikymo faktui, įstatymų nustatyta tvarka pritaikyti bausmę teisėjos atžvilgiu.
Reaguodama į pirmadienį gautus pareiškimą ir prašymą, TEDK vakar kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką ir paprašė atlikti tyrimą bei jo rezultatus pateikti TEDK. Vadovaujantis tyrimo rezultatais, bus sprendžiamas teisėjos N. Venckienės drausminės atsakomybės klausimas. |