Nacionalinėje teismų administracijoje posėdžiavusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nagrinėjo prašymą įvertinti galimą Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Valentino Janonio bendradarbiavimą su sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) karininkais.

Skundą pateikusi Nijolė Jakelaitienė teigia, kad teisėjas V. Janonis yra įrašytas į Lietuvos ypatingojo archyvo paviešintą buvusių KGB rezervo karininkų sąrašą, todėl „negali priiminėti objektyvių ir nešališkų sprendimų, skelbiamų Lietuvos Respublikos vardu“. Dėl šios priežasties, nagrinėjant bylą, kurioje N. Jakelaitienė yra kaltinamoji, teisėjui V. Janoniui buvo pareikštas nušalinimas. Teismo posėdžio metu sulaukęs pareiškimo būti nušalintu, teisėjas V. Janonis kaltinamajai paaiškino jokių reikalų su tuometiniu šalies Valstybės saugumo komitetu neturėjęs.

Į N. Jakelaitienės skundo svarstymą TEDK posėdyje atvykęs teisėjas V. Janonis komisijos nariams kartojo niekada nepasirašinėjęs jokių dokumentų, bylojančių apie jo norą ar sutikimą bendradarbiauti su sovietmečio saugumo struktūromis.

Svarstydama dėl drausmės bylos iškėlimo TEDK susipažino su viešai skelbiama teisėjo V. Janonio asmens byla ir konstatavo, kad faktas apie V. Janonio bendradarbiavimą su KGB yra nustatytas. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tai netrukdo teisėjui užimti pareigų ir nagrinėti bylas, tačiau viešas teisėjo pareiškimas apie santykius su tuometine KGB neatitinka objektyviai pateikiamų dokumentų. Tai galėtų būti pateisinama tuo, kad ano meto aplinkybės buvo gana sudėtingos, Valstybės saugumo komitetas veikė prisidengdamas įvairiomis organizacijomis. Teisėjas galėjo nežinoti, kad kariniuose mokymuose dalyvauja kaip KGB rezervo darbuotojas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras represinės sovietų įstaigos darbuotojų sąrašą publikuoja viešai ir kad teisėjas pripažįsta ne iki galo galėjęs suprasti dalyvavęs kariniuose mokymuose kaip KGB karininkas, TEDK nusprendė drausmės bylos teisėjui nekelti. Komisija atkreipė teisėjo dėmesį, kad teismo posėdžio metu nederėjo komentuoti viešai skelbiamų duomenų apie save, jų nepasitikslinus.

Posėdžio metu nagrinėtus kitų teikėjų – Andželikos Vosyliūtės, Žanos Volodkevičienės, Reginos Firaitienės, Nijolės Sadūnaitės ir asociacijos „Nacionalinis teisėjų drausminės atsakomybės centras“ – teikimus TEDK pripažino nepagrįstais ir drausmės bylų teisėjams nusprendė nekelti.

Po nepalankaus Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo „teisingumą vykdyti patiems“ vienos iš televizijų žinių reportaže raginusi teisėja Neringa Venckienė, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vertinimu, pažeidė teisėjui keliamus reikalavimus – dėl to drausmės bylų maratono nevengiančiai Kauno teisėjai iškelta dar viena drausmės byla.

Spręsdama, ar Kauno apygardos teismo teisėjai iškelti drausmės bylą, Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) pastarajame posėdyje rėmėsi Teisėjų tarybos, advokato Gintaro Černiausko teikimu dėl viešų teisėjos N. Venckienės pasisakymų per žiniasklaidos priemones ir Laimutės Stankūnaitės bei jos advokato prašymu iškelti drausmės bylą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

„N. Venckienė yra asmuo, užimantis teisėjo pareigas, t. y. pareigūnė, kurios priedermė taikyti įstatymus, saugoti ginti ar atkurti pažeistas piliečių, šalies gyventojų teises bei laisves. Teisėjui keliami aukštesni elgesio standartai nei kitiems asmenims. Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų metu teisėjas privalo vadovautis padorumo ir pavyzdingumo principais, būti nepriekaištingos reputacijos, saugoti bei kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo, profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų“, – rašoma TEDK adresuotame Teisėjų tarybos teikime.

Teisėjų taryba nurodo, kad būdama Kauno apygardos teismo teisėja ir gerai išmanydama įstatymus bei žinodama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, pareikšdama, kad asmenys teisingumą turėtų vykdyti patys ir teisingumo Lietuvoje pasiekti neįmanoma, N. Venckienė pasielgė nesuderinamai su teisėjo elgesiui keliamais reikalavimais.

Šioje situacijoje, anot Teisėjų tarybos, reikšminga tai, kad N. Venckienės žodžiai buvo išplatinti visuomenės informavimo priemonėse ir taip buvo susilpnintas pasitikėjimas šalies teisine sistema, atskiromis jos institucijomis, tikėjimu įstatymų viršenybe ir galia. Išsakydama savo komentarus teisėja suprato, kad jos žodžiai bus paskleisti per visuomenės informavimo priemones ir taps plačiai žinomi. Tokiais komentarais užgauliai vertinamas teisingumą vykdantis teismas bei teisėjai, griaunamas pasitikėjimas visa Lietuvos teismų sistema bei teise.

Dėl Teisėjų tarybos skundžiamų raginimų vykdyti teisingumą ir tame pačiame žinių reportaže nuskambėjusių grasinimų antstolės Sonatos Vaicekauskienės atžvilgiu kreipęsis advokatas Gintaras Černiauskas savo prašyme nurodo, kad N. Venckienės frazė yra užslėptas grasinimas nužudyti savo profesinę pareigą vykdančią antstolę. Kadangi grasinimas išsakytas viešai, anot G. Černiausko, visiškai realu, kad, esant susiskaldžiusiai visuomenei, toks teisėjos pareiškimas kai kurių žmonių gali būti suprastas kaip tiesioginis nurodymas veikti.

„Viešai išsakytas N. Venckienės pareiškimas kelia didelę grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui ir konstitucinei santvarkai. Pabrėžiame, kad tokius žodžius sakė pati N. Venckienė, kuri kaip teisėja visiškai supranta, kad teismingumas demokratinėje valstybėje vykdomas tik teismų“, – prašyme iškelti drausmės bylą dėl viešų raginimų, grasinimų ir psichologinės prievartos prieš teisėjos globojamą mergaitę dėsto G. Černiauskas.

Lygiagrečiai prašymą iškelti drausmės bylą TEDK pateikusi Laimutė Stankūnaitė pagrindiniu etikos reikalavimų pažeidimu nurodo Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nevykdymą.

Įvertinusi visas aplinkybes, TEDK teisėjos N. Venckienės veiksmuose įžvelgė etikos reikalavimų pažeidimų ir drausmės bylą perdavė toliau nagrinėti Teisėjų garbės teismui. TEDK vertinimu, privačiuose santykiuose pasisakymais teisėjas neturėtų menkinti savo darbą vykdančių pareigūnų ar institucijų. Be to, teisėjas savo elgesiu turėtų rodyti pagarbą tiems, kurie vykdo savo pareigas, bendradarbiauti, siekiant įgyvendinti teismo sprendimą, ir neturėtų diskredituoti teismų, teisėjo darbo bei valstybės.

Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ straipsniu, pradeda atrankos procedūrą į atsilaisvinančią Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo vietą.

Informuojame, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo vietą, sąrašas bus sudarytas iki 2012 m. gegužės 22 d.

Asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašą sudaro Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 8 punktu.

Kartu informuojame, jog siekiant teisėjų atrankos procedūrų operatyvumo ir ekonomiškumo, atranka į atsilaisvinančią Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo vietą bus vykdoma kartu su atrankomis į Vilniaus miesto 1, 2 ir 3 apylinkių teismų teisėjų vietas, sudarant galimybę asmenims, ketinantiems dalyvauti atrankose į Vilniaus miesto 1, 2 ir 3 apylinkių teismų teisėjų vietas, išreikšti pageidavimą dalyvauti ir atrankoje į atsilaisvinančią Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo vietą.

Šiandien neeiliniame Teisėjų tarybos (TT) posėdyje Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei patarta atleisti Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Almantą Lisauską ir Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną, pažeminus teisėjo vardą.

Po to, kai į viešumą iškilo faktų, kad Kauno apygardos administraciniame ir Kauno miesto apylinkės teismuose tarp teisėjų buvo užsimezgę kabinetiniai santykiai, TT dar vasario mėnesio pradžioje Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei patarė atleisti keturis teisėjus. Tuo metu  A. Lisauskas atostogavo ir TT pateikė prašymą svarstymą atidėti, vėliau teisėjas A. Lisauskas su jam pateikta medžiaga susipažinti ir TT posėdžiuose dalyvauti negalėjo dėl ligos.

30 tūkst. litų paėmimu už palankų teismo sprendimo priėmimą įtariamas R. Skirtunas ankstesniame TT posėdyje negalėjo dalyvauti taip pat dėl ligos. Praėjusią savaitę teisėjo R. Skirtuno neliečiamybę panaikino Lietuvos Respublikos Seimas.

Taip pat šiandien vykusiame TT posėdyje Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei patarta atleisti Vitaliją Vaivadienę iš Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų ir ją skirti Vilniaus apygardos teismo teisėja.

2012 m. gegužės 16 d. 14.00 val. vyks Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdis, kuriame bus nagrinėjami Šiaulių apygardos teismo, Teisėjų tarybos, L. Stankūnaitės, G. Černiausko, N. Sadūnaitės, Ž. Volodkevičienės, N. Jakelaitienės, A. Vosyliūtės, S. Vaikšnoro ir R. Firaitienės teikimai (Nacionalinė teismų administracija, L. Sapiegos g.15, Vilnius).

Europos valstybės aktyviai ir intensyviai aštuonerius metus Europos teismų sistemos tinklo veikloje dalyvavusią Lietuvą išrinko į Europos teismų tarybų tinklo (ETTT) Priežiūros komitetą. Ateinančius dvejus metus kartu su kitomis 7 valstybėmis Lietuva formuos visos Europos teismų sistemos tobulinimo politiką.

„Lietuvai tai didžiulis įvertinimas ir atsakomybė. Lietuvos Teisėjų taryba į ETTT veiklą įsitraukė nuo paties tinklo įkūrimo. Mūsų atstovai aktyviai dalyvauja visose ETTT darbo grupėse, matė ir puikiai žino visą nuo 2004-ųjų iki šiandienos nueitą Europos teismų sistemos kelią. Todėl tapusi Priežiūros komiteto nare Lietuva be pretenzijų tęs jau pradėtus darbus, o personalijų rotacija komitete įneš naujų idėjų ir prisidės prie ETTT efektyvumo didinimo“, – iš karto po Priežiūros komiteto rinkimų sakė Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Dubline (Airijos Respublika) vykstančios kasmetinės Europos teismų tarybų tinklo Generalinės Asamblėjos metu dvejų metų kadenciją baigianti ETTT vadovybė savo įgaliojimus perdavė naujai išrinktam ETTT prezidentui – Airijos atstovui Paului Giliganui (Paul Gilligan) – ir Priežiūros komitetui, į kurį be mūsų šalies taip pat pateko Belgijos, Italijos, Ispanijos, Anglijos ir Velso, Lenkijos, Nyderlandų bei Rumunijos atstovai.

ETTT Prezidentas ir Priežiūros komitetas yra patys svarbiausi ETTT valdymo ir Europos teismų sistemos politikos formavimo organai. ETTT jungia nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomas ES valstybių institucijas, garantuojančias teismų nepriklausomumą. ETTT rūpinasi informacijos apie narių struktūrą ir kompetenciją analize, narių apsikeitimu; dalijasi patirtimi, kaip organizuojama teismų sistema ir kaip ji funkcionuoja; teikia įvertinimus, patirtį ir pasiūlymų Europos Sąjungos institucijoms bei kitoms nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms.

Per aštuonerius ETTT veiklos metus Priežiūros komitete Lietuva savo atstovo nėra turėjusi. Agitacinės kalbos metu Teisėjų tarybos pirmininkas pabrėžė, kad dalyvavimas Priežiūros komitete mūsų šaliai svarbus dar ir dėl regioninio atstovavimo. Šiuo metu Baltijos regionui, Latvijai, Estijai, neatstovaujama. Todėl, Teisėjų tarybos pirmininko teigimu, Lietuvos kandidatas Priežiūros komitete būtų pirmasis žingsnis link to.

Generalinės Asamblėjos metu taip pat aktyviai diskutuota Europos teismų reformos, kreipimosi dėl pagalbos, įvykdymo terminų, visuomenės informavimo ir kitais aktualiais klausimais, asamblėjos dalyvius taip pat priėmė Airijos Respublikos Prezidentas Mikaelis Higinsas (Michael D. Higgins). Po praėjusių metų Generalinės Asamblėjos Vilniuje šiemet apie 100 delegatų iš 29 Europos valstybių sulaukęs Dublinas kitų metų svarbiausių Europos teismų sistemos klausimų aptarti kvies 2013-ųjų Generalinėje Asamblėjoje Paryžiuje.

2012 m. gegužės 15 d. 9.00 val. vyks Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdis, kurio metu bus tęsiamos atrankos į Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkų vietas, Panevėžio apygardos administracinio teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų vietas bei vykdoma atranka į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko vietą (Nacionalinė teismų administracija, Sapiegos g. 15, Vilnius).

2012 m. gegužės 14 d. 15 val. vyks Teisėjų tarybos posėdis, Nacionalinė teismų administracija (L. Sapiegos g. 15, Vilnius). Posėdžio darbotvarkę rasite čia.

Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ ir 76 straipsniais bei Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 9.3 punktu, skelbia naują atranką į atsilaisvinančias Ignalinos rajono, Kelmės rajono, Palangos miesto ir Širvintų rajono apylinkių teismų pirmininkų vietas.

Informuojame, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į šias pareigas, sąrašas bus sudarytas iki 2012 m. birželio 4 d.

Asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašą sudaro Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 8 punktu.

Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ straipsniu, pradeda atrankos procedūrą į atsilaisvinančią Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo vietą.

Informuojame, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo vietą, sąrašas bus sudarytas iki 2012 m. gegužės 14 d.

Asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašą sudaro Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 8 punktu.