2013 m. birželio 17 d. 10.00 val. ir 2013 m. birželio 25 d. 9.00 val. Nacionalinėje teismų administracijoje vyks Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžiai, kurių metu bus vykdomos atrankos į Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas bei į Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų pareigas.

2013 m. birželio 19 d. Nacionalinėje teismų administracijoje bus laikomas pretendentų į teisėjus egzaminas. Egzamino pradžia 9.30 val.

Primename, kad pretendentų į teisėjus egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys: teorinė (testas) ir praktinė (užduotys). Egzaminuojamų asmenų žinias vertina Pretendentų į teisėjus egzamino komisija.

Su egzamino testo ir užduočių pavyzdžiais galite susipažinti čia.

Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ ir 76 straipsniais bei Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 9.3 punktu (atrankoje pageidauja dalyvauti tik vienas asmuo), skelbia naują atranką į Prienų rajono apylinkės teismo pirmininko vietą.

Informuojame, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į šias pareigas, sąrašas iš visų teisėjų, įsirašiusių į karjeros siekiančių teisėjų duomenų bazę, bus sudarytas iki 2013 m. liepos 12 d.

Asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašą sudaro Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 8 punktu.

Turkijos teisinė sistema šiuo metu sulaukia nemažai kritikos dėl nepakankamo moterų teisių apsaugos užtikrinimo. Siekdami pagerinti moterų padėtį Turkijos visuomenėje, Turkijos teisėjai ir prokurorai, atstovaujantys Turkijos Aukščiausiajai teisėjų ir prokurorų tarybai, perima gerąją Lietuvos patirtį.

,,Teisinio reglamentavimo spragos ir atstovų, įgyvendinančių teisės aktus, susijusius su moterų teisėmis, kompetencijos ir (ar) specifinių žinių stoka įvardijamos kaip vienos iš svarbiausių problemų šioje srityje. Statistiniai duomenys, rodantys didėjantį smurtą prieš moteris, dažnai pasibaigiantį aukų mirtimi, verčia Turkijos institucijas, atsakingas už moterų teisių įgyvendinimą, tobulinti ne tik teisinę bazę, bet ir imtis edukacinių priemonių teismų ir prokuratūrų pareigūnų kompetencijai didinti bei įtraukti Turkijos švietimo įstaigas į aktyvesnį šių problemų sprendimų ieškojimą.”, – apie padėtį Turkijoje po susitikimo pasakojo Turkijos delegacijos vadovas, teisėjas Sukru Uluyol.

Su Turkijos delegacija susitikusi Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė sako, kad moterų teisių gynimo patirtį perimančiai šaliai ypač aktualūs moterų teisių apsaugos mechanizmai ir praktinės šių teisės aktų įgyvendinimo problemos bei jų sprendimo būdai. Susitikimo metu didelis dėmesys skirtas naujajam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui (2011 m.) bei jo įgyvendinimo problematikai.

Nacionalinėje teismų administracijoje su turkų delegacija susitikęs Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis pasisakė už tai, kad ,,reikia naikinti smurto priežastis, o ne pasekmes, todėl valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį pačioms moterų ir vaikų teisių pažeidimų priežastims ir jų prevencijai”.

Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ ir 76 straipsniais, pradeda atrankos procedūras į Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigas.

Informuojame, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į šias pareigas, sąrašai bus sudaryti iki 2013 m. liepos 10 d.

Asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas, sąrašas bus sudarytas iš visų Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, įsirašiusių į Teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę, taip pat kitų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo reikalavimus atitinkančių asmenų.

Asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašą sudaro Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 8 punktu.

Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ ir 76 straipsniais bei Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 9.3 punktu (atrankoje pageidauja dalyvauti tik vienas asmuo), skelbia naują atranką į atsilaisvinančią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vietą.

Informuojame, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į šias pareigas, sąrašas bus sudarytas iki 2013 m. liepos 11 d.

Asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašą sudaro Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo 8 punktu.

<...> Šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą“, bet darosi vis sunkiau „nusipirkti“ teisėją. Ir tik todėl, kad patys teisėjai nenori būti perkami.

Pokyčiai teismuose tapo įmanomi tik tuomet, kai teisėjai prisiėmė atsakomybę už savo bendruomenę ir patys pradėjo netoleruoti aplaidžiai dirbančių ar kyšininkaujančių kolegų.

Kai teismų savivaldos institucijos pradėjo veikti ne kaip savigynos organizacijos, o kaip reikli ir reali savivalda, padaugėjo drausmės bylų.

Per ketverius metus atleista 13 teisėjo vardą pažeminusių asmenų – tiek, kiek per beveik visus dvidešimt nepriklausomybės metų.

Teismų sistemoje – esminių pokyčių metas. Pakelta teisėjų profesionalumo ir etikos kartelė, įdiegtos naujovės objektyvesniam bylų skirstymui ir spartesniam jų nagrinėjimui. Į teismų sistemą per ketverius metus atėjo kone šimtas naujų žmonių, pasikeitė 35 įvairaus lygio teismų vadovai. Sujungus mažus teismus gerėja jų administravimas.

Teismų reforma jau duoda rezultatų – bylos nagrinėjamos greičiau, civilinės netgi greičiausiai Europoje. Tačiau dar būtina rasti priemones teisminių procesų vilkinimui pažaboti.

Kai kurie politikai dar vis bando teisėjus, prokurorus ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjus „pakonsultuot“ ar pagąsdinti įvairiomis komisijomis. Tačiau šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų ir tai yra didžiausias pačių pareigūnų pasiekimas <...>

Visas Prezidentės metinis pranešimas

Vakar Nacionalinėje teismų administracijose susirinkusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) analizavo du teikimus dėl galimų teisėjų padarytų etikos ir drausmės pažeidimų. Įvertinus pateiktų skundų argumentų turinį, abiem atvejais drausmės bylų nuspręsta nekelti.

TEDK teikimą pateikęs Kauno apygardos teismo pirmininkas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja delsė apygardos teismui persiųsti bylą, kurioje trečiasis asmuo buvo vienos iš teismo teisėjų artimas giminaitis. Į TEDK posėdį atvykusi teisėja pripažino dėl didelio užimtumo ir laiko stokos priimdama bylą neatidžiai perskaičiusi kitos teisėjos nusišalinimo motyvus ir tikino, kad tik sužinojusi svarbią faktinę aplinkybę nedelsdama perdavusi bylą apygardos teismui. Įvertinus pateikto skundo argumentų turinį ir jų visumą, teisėjos pasiaiškinimą, TEDK nekėlė drausmės bylos Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjai.

Taip pat į TEDK kreipėsi Violeta Surutkovičienė, prašydama iškelti drausmės bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Teikėjos teigimu, nagrinėdama bankroto bylą teisėja buvo nepakankamai atidi, stebėdama įmonės bankroto administratoriaus veiklą, todėl susidarė didelės administravimo išlaidos. Taip pat pareiškėja nesutiko su teismo sprendimu ir motyvais. TEDK pabrėžia, kad įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja konkretaus termino bylos nutraukimo klausimui išsprendimui, todėl negalima spręsti, kad byla buvo vilkinama. Išnagrinėjus V. Surutkovičienės teikime nurodytas aplinkybes ir įvertinus Vilniaus apygardos teismo teisėjos darbo krūvį, pažeidimo nenustatyta. TEDK konstatavo, kad teisėja neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų teisėjų etikai. Todėl komisija atsisakė teisėjai iškelti drausmės bylą.

TEDK pirmininkas Algis Norkūnas pabrėžia, kad teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui nagrinėjamas tais atvejais, kai motyvuotai nurodomi TEDK kompetencijai priklausantys svarstyti šiurkštūs teisėjų etikos pažeidimai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko šio teismo, Nacionalinės teismų administracijos (toliau – NTA) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – prokuratūra) atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptartas projekto „Ikiteisminio tyrimo dokumentų siuntimas elektroniniu paštu“ perspektyvos, nustatytas projekto testavimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Pasak projekto iniciatorių, dokumentų siuntimas elektroniniu formatu sudarys sąlygas operatyviau skirti procesines prievartos priemones, patobulins pritaikytų procesinių prievartos priemonių apskaitą, leis ekonomiškiau naudoti valstybės skiriamas lėšas, numatytas baudžiamojo proceso funkcijoms vykdyti, o ateityje sudarys sąlygas kryptingai pereiti prie tarpinstitucinio bendravimo elektroniniu būdu daugelyje teismų ir prokuratūrų veiklos sričių.

„Iki šiol visų dokumentų teikimas vyksta popieriniu būdu. Prokuroras kreipiasi į teismus, veža atitinkamus dokumentus, bylas, tuomet laukia teismo sprendimo ir važiuoja atsiimti dokumentų. Šiuo projektu tikimės išgryninti pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama dirbant su elektroniniais dokumentais, ir įgytą praktiką panaudoti ateityje įgyvendinant elektroninės bylos projektą,“ – susitikimo metu pažymėjo NTA Teismų veiklos analizės skyriaus vedėjas Donatas Kiauzaris.

Siekiant sklandaus teismų ir prokuratūros bendradarbiavimo ikiteisminiame tyrime, susirinkę institucijų atstovai aptarė galimybes prokurorams elektroniniu būdu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamajame procese ir nusprendė patikrinti praktinį projekto veikimą, atliekant šio projekto bandomąjį testavimą.

Bandomasis testavimas Vilniaus miesto apylinkės teisme vyks nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d.

2013 m. birželio 12 d. „Žinių radijo“ laidos „Mano teisė“ (pradžia – 11 val. 25 min.) tema: asmenys, kurie teismo procese neretai yra priversti dalyvauti ne savo noru, t. y. liudytojai. Kokias teises ir pareigas jie turi ir ką turėtų žinoti prieš vykdami į bylos nagrinėjimą, pasakoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė. Laidą veda advokatas dr. Darius Sauliūnas.