lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Aukščiausiasis Teismas: Išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu galima tik ant šių sklypų esančių pastatų savininkams

2018.03.12

Išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu galima tik ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį

Valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė, norėdama pastatyti daugiabutį ir komercinį pastatą, 2015 m. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo gyvenamojo namo, kurio baigtumas buvo 1 proc., pamatų fragmentą. 1990–1991 m. statyti po žeme esantys pamatai yra valstybinėje žemėje, kuri ieškovei buvo išnuomota ne aukciono tvarka. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įsigytų pamatų teritorijoje buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kuriuose galima gyvenamųjų daugiaaukščių statinių ir komercinių statinių statyba. Sklypo planuose statinio fragmentas išsidėstęs per abu ginčo žemės sklypus, taigi daroma išvada, jog sklypai buvo formuojami ne juose esančiam objektui eksploatuoti, o naujiems atskiriems statiniams statyti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento su ieškove sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šį NŽT reikalavimą tenkino. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas, palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, išaiškino, kad įsigyjant statinio fragmentą buvo siekiama sukurti tariamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu. Teisėjų kolegija priminė, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, t. y. valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka gali būti išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams turint vienintelį tikslą, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. „Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti“, – pabrėžė kolegija.

Ginčo žemės sklypuose faktiškai nebuvo objekto, kuriam naudoti būtų buvę galima ne aukciono būdu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. „<...> esant akivaizdžiam ieškovės siekiui ginčo sklype vykdyti komercinę ūkinę veiklą (dviejų naujų pastatų statybą), nesusijusią su turimo statinio fragmento eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka“, – konstatavo LAT.

Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įstatymuose nėra nustatytos išimtys, leidžiančios nuomotis valstybinę žemę ne aukciono tvarka daugiabučių namų statybai, todėl „bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ginčo nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo normoms“, nurodoma nutartyje.

Pasak bylą nagrinėjusio teisėjo Virgilijaus Grabinsko, valstybinės žemės sklypo paskirtis – naudoti ją pagal nustatytą tikslinę jos paskirtį ir teikti visuomeninę naudą. „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jam eksploatuoti būtina išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą“, – teigia V. Grabinskas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-76-684/2018).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko konsultantė
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Įvykių ir renginių kalendorius

Gruodis 2018
P A T K P Š S
26 27 28 29 30 1 2
3

2018.12.03  |  09:00

4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Naujienų prenumerata

Sekite mus