lt
En

Teisėjų komentarai portalo 15min.lt TRIBŪNOJE

Vygintas Mažuika: Ar gali tėvai prisiteisti išlaikymą iš savo vaikų?
Pastaruoju metu vis dažniau išgirstame istorijų, kaip vaikai vengia pasirūpinti savo vyresniais tėvais, palieka juos likimo valiai. Ar tikrai rūpintis tėvais senatvėje gali įpareigoti įstatymai? Kaip teisme nustatoma konkreti išlaikymo suma? Kaip sprendžiamos tokios bylos?

Danguolė Bublienė: Kokias teises turi vartotojas, įsigijęs nekokybišką daiktą?
Situacijos, kai sugenda ką tik įsigyta indaplovė, o brangiai pirkti išsvajoti batai suplyšta po kelių pasivaikščiojimų – ne naujiena. Vartotojų teisę į prekės kokybę užtikrina tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai. Kokia yra ne visiems žinoma, bet, ko gero, kiekvienam vartotojui aktuali teisinė praktika?

Dovilė Murauskienė: Kokia teisinė atsakomybė laukia seksualiai priekabiavusių asmenų?
Žurnalas „Time“ 2017 metų žmonėmis išrinko #MeToo judėjimo moteris, prakalbusias apie seksualinį priekabiavimą. 2017 m. pradėti net 6 ikiteisminiai tyrimai dėl kaltinimų nederamu seksualiniu elgesiu. Taip pat prisiminkime buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko apkaltos procesą.

Dovilė Murauskienė: Duomenys savaime nėra įrodymai. Ką įrodymu laiko teisėjas?
Kas laikoma įrodymais, kokie jiems keliami reikalavimai baudžiamojoje byloje ir koks sudėtingas procesas yra slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų pripažinimas įrodymais?

Raimundas Jurka: Asmuo negali būti verčiamas liudyti prieš save
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 27 d. priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje Žilvinas Žvagulis išteisintas dėl melagingų parodymų davimo nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rimvydas Norkus: Iš varžytynių įgytas turtas – svarbūs tiek naujųjų, tiek senųjų savininkų interesai
Pastaruoju metu nemažai gyventojų pasiryžta įsigyti gyvenamąjį būstą iš varžytynių, tačiau pernelyg dažnai pamirštama, kad toks pirkinys gali sukelti nenumatytų rūpesčių. Kaip pasiekti interesų pusiausvyrą įsigijus turtą iš varžytinių, kuriame dar tebegyvena šeima su nepilnamečiais vaikais?

Erika Tamošaitienė: Bankrutuojančių fizinių asmenų skaičius Lietuvoje kasmet auga
Skolindamiesi iš bankų, greitųjų kredito bendrovių arba pažįstamų, žmonės ne visada įvertina skolos grąžinimo galimybes. Fizinio asmens bankrotas neretai atrodo geriausia ar net vienintele išeitimi pradėti gyvenimą „iš naujo“. Kaip gi tokios bylos nagrinėjamos teismuose? Ar šis procesas yra reali pagalba įsiskolinusiam žmogui?

Marius Bartninkas: Socialiniai tinklai – erdvė saviraiškai ar grėsmių laukas?
Nieko nebestebina pasakymas, kad gyvename informacijos ir technologijų amžiuje. Iš vienos pusės, socialiniai tinklai savo plačiomis galimybėmis visapusiškai dalintis informacija, bendrauti, parodyti save, išreikšti savo nuomonę gali būti tikra dovana. Ypač aktyviai ja naudojasi mūsų jaunoji karta. Kokiu mastu socialiniai tinklai yra panaudojami piktiems tikslams? Kokia nepilnamečių asmeninė informacija gali būti skelbiama viešai, o kokia ne?

Marijus Kursevičius: Tėvų smurtas prieš vaikus – kas už tai gresia?
Vaiko teisių apsauga ir gynyba yra vieni pamatinių mūsų valstybės bei visuomenės uždavinių. Kur baigiasi vaiko auklėjimas ir prasideda tyčinis žalingas elgesys? Kokia atsakomybė dėl tokio elgesio taikoma tėvams? Su kokiomis situacijomis susiduria teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas? 

Aušra Augaitienė: Psichologų vaidmuo baudžiamajame procese kasmet vis stiprėja
Nuo 2018 metų liepos 1 dienos teisėsaugos institucijų atstovai neišvengiamai turės patikėti apklausos vairą psichologams. Tą dieną įsigaliosiančios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos numato, kad tam tikrose bylose, kai liudija mažametis arba nepilnametis asmuo, privalomai turės būti kviečiamas psichologas, kuris padės apklausti vaiką. 

Erika Tamošaitienė: Greitieji kreditai – kaip naudotis paslaugomis, kad netektų keliauti į teismą
Siekdami išspręsti finansines problemas, kai kurie žmonės naudojasi greitąsias paskolas teikiančių įmonių paslaugomis. Imdami greituosius kreditus, žmonės ne visada įvertina paskolos grąžinimo galimybes, nepagalvoja apie pasekmes, kilsiančias, jei paskola visgi nebūtų grąžinta. Kada ginčai dėl greitųjų kreditų pasiekia teismus ir į ką derėtų atkreipti dėmesį?

Marius Bartninkas: dėl atleidimo iš darbo per metus teisiasi virš 1000 lietuvių

Šių metų liepos 1 dieną įsigaliojo naujos redakcijos Darbo kodeksas. Rengiant ir svarstant kodekso projektą buvo daug diskutuojama apie tai, kam naudingos ruošiamos naujovės. Paanalizuokime, ar su reikšmingiausiais pokyčiais sietos grėsmės pasitvirtino.

Rūta Poniškaitytė–Liatukė: ko negalima pamiršti priimant palikimą
Nemažai visuomenės daliai ypač aktuali turto paveldėjimo tema. Suprantama – beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai mirus artimam giminaičiui ar kitam turto palikėjui, tenka gauti ir priimti palikimą. Ką gi turėtų įsidėmėti artimieji? Nuo ko jiems pradėti?

Erika Tamošaitienė: 8 dalykai, kuriuos reikia žinoti, gavus laišką iš teismo
Kasdien iš apylinkių teismų į pašto skyrius yra išsiunčiama daugiau kaip 200 laiškų. Teismas siunčia įvairaus pobūdžio laiškus: tai gali būti sprendimai, nutarimai, nuosprendžiai, šaukimai, pranešimai ir kt. Žmonės, gavę laišką iš teismo, neretai baiminasi jį priimti, o priėmę – nežino, ar reikia imtis kažkokių veiksmų. 

Svajūnas Bliudsukis: Nepilnamečio „dūmo traukimas“ gali baigtis teisme – populiarėja elektroninės cigaretės
Nepilnamečių rūkymas gali baigtis ne tik bauda, bet ir sukelti rimtų problemų ateityje. Įstatymas numato draudimą nepilnamečiams rūkyti (vartoti) ir turėti ne tik paprastas, bet ir sparčiai populiarėjančias elektronines cigaretes.

Rūta Poniškaitytė-Liatukė: Kariaujantys kaimynai: kodėl nepavyksta susitarti be teismo?
Nors visi sutinka, kad bendromis jėgomis paprasčiau sukurti saugesnę gyvenamąją aplinką, o ištikus bėdai, pasirūpinti vieni kitais, realybėje ši išmintis galioja ne visada. Dėl ko dažniausiai nesutaria kaimynai? Kaip šalies teismuose sprendžiami jų ginčai?

Ramūnas Gadliauskas: Ką verta žinoti piliečiui, siekiančiam bylinėtis su valstybe?
Gyvename teisinėje valstybėje, kur kiekvienam piliečiui užtikrinamos galimybės ginti savo teises bei laisves teisme, tačiau dažnas žmogus susiduria su situacija, kai kuris nors teisės aktas – įstatymas, vyriausybės nutarimas ar savivaldybės sprendimas – atrodo neteisingas, nepagrįstai ribojantis mūsų teises ar diskriminuojančio pobūdžio. Ką tokiais atvejais aktualiausia žinoti?

Tomas Romeika: Šeimos ginčus teisme sprendžiančių tėvų prioritetas – laikas sau, o ne vaikams
Viena iš teismų nagrinėjamų šeimos bylų kategorijų yra ginčai tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Keičiantis gyvenimo tempui, žmonių požiūriui į santykį su vaikais, į gyvenimo būdą, teismams tenka nagrinėti naujo pobūdžio ginčus – prašoma, kad skyrium gyvenantis vienas iš tėvų su vaikais praleistų kuo daugiau laiko.


Laura Mickevičiūtė: Kodėl laisvės atėmimas yra kraštutinė bausmė korupcinio pobūdžio bylose?
Korupcija yra vienas seniausių reiškinių visuomenėje, siekiantis dar Antikos laikus. Šiandieniame pasaulyje ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmenimis skiriamas ypatingas dėmesys kovai su korupcija, pabrėžiant jos pavojingumą, daromą žalą valstybei ir visuomenei.

Kristina Baškienė: Kas keisis panaikinus privataus kaltinimo institutą?
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato dvi kaltinimo rūšis – valstybinį, kai kaltinimą teisme palaiko prokuroras, ir privatų, kai kaltinimo funkciją vykdo pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Nuo 2017 m. spalio 1 d. procesas dėl visų nusikalstamų veikų, dabar nagrinėjamų privataus kaltinimo tvarka, vyks bendra tvarka. 


Aurimas Brazdeikis: Teismai ryžtingai žengia didesnio atvirumo ir viešumo link
2018 m. teismai pasitiks naujovėmis – nuo kitų metų liepos 1 d. teismuose bus leidžiama daryti garso ir vaizdo įrašus teisėjams skelbiant savo sprendimus. Pateikus prašymą teismas galės leisti visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą.

Edita Lapinskienė: Prekyba žmonėmis – XXI a. vergovės forma?
Prekyba žmonėmis, kaip moderni vergovės forma, Lietuvoje tampa vis rimtesne problema: didėja jos mastai, auga aukų skaičius, vis dažniau taikomasi į socialiai labiausiai pažeidžiamus žmones, tarp jų ir vaikus. 

Sigita Taurienė: Apie pokyčius vaikų globos bylose
Nuo liepos 1 d. dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo nepilnamečiam vaikui paskyrimo sprendžiama nebe viename, o dviejuose atskiruose teismo procesuose. Nuo šiol inicijuoti bylas dėl vaikų globos – teismo pareiga.

Giedrė Jakštienė: Net ir nutraukus santuoką, tėvais liekama visą gyvenimą
Po kelių metų šeimos ginčai prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu bus sprendžiami privalomai taikant mediaciją. Konfliktą padės spręsti trečiasis nešališkas asmuo – mediatorius. Privalomoji šeimos ginčų mediacija nustatyta siekiant skatinti ginčus spręsti taikiai dar nepasiekus teismo.

Sigita Meškauskienė: Ar griežtesnės bausmės gali pažaboti smurtą prieš gyvūnus?
Informacijos viešoje erdvėje apie smurto atvejus prieš gyvūnus daugėja. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, galima laikyti, visuomenės požiūrio permainas bei augantį suvokimą. Vis dažniau pasigirsta nuomonių dėl bausmių griežtinimo. Kokios bausmės šiandien yra taikomos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais? Kokios galimos prevencinės priemonės ir ką reiktų daryti norint pažaboti šią problemą?

Erika Tamošaitienė: 6 dalykai, kuriuos reikia žinoti, teikiant prašymą teismui
Dalis žmonių, pirmą kartą su teismu susiduria prireikus teismo leidimo. Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, prašymai dėl leidimų paveldėjimo procedūroms taikyti ir kt. Pateikiame atsakymus į 6 dažniausiai užduodamus klausimus, su kuriais suduria į teismą dėl leidimų išdavimo besikreipiantys asmenys.

Vaida Šarauskienė: Kodėl svarbu vaikų apklausoje dalyvauti psichologui?
Tinkamai organizuotas vaiko dalyvavimas teisiniame procese ir kvalifikuota apklausa yra didelė pagalba vaikams ir teisinei sistemai. Jau anksčiau Seimui ir Prezidentei patvirtinus psichologijos profesionalų būtinybę apklausiant vaikus, tikslinga aptarti kaip vyksta ir kaip turėtų vykti nepilnamečių apklausos Lietuvos teismuose? Koks vaidmuo tenka psichologui apklausiant nepilnamečius liudytojus? Kokių pokyčių galima tikėtis po Prezidentės pasirašytų pataisų dėl privalomo psichologo dalyvavimo vaikų apklausose?


Arūnas Purvainis: Tarpinstitucinis bendradarbiavimas turi būti stiprinamas
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats savaime formaliai vykdomas teisingumas, bet teisingo teismo sprendimo priėmimas. Kodėl aiškiam ir motyvuotam teismo sprendimui labai svarbu kokybiškas visų institucijų (policijos, prokuratūros ir teismų) darbas? Ko šiandien trūksta sklandžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui?

Egidija Tamošiūnienė: Svarbiausia vaikas, jo interesai
Kasmet teismai išnagrinėja apie 700 bylų, susijusių su vaikų globa ir rūpyba. Su kuo susiduria teismas, kai reikia spręsti tokio pobūdžio bylas? Ar ilgai trunka tokių bylų nagrinėjimas? Kokios naujovės laukia nuo 2018 metų, kai įsigalios vaikų saugumą užtikrinančios pataisos?

Darius Kasperskis: Žyminis mokestis teisme. Kaip sutaupyti?
Žmonės, kreipdamiesi į teismą, pirmiausia turėtų pagalvoti apie teismui pateikiamų reikalavimų pagrįstumą. Taip pat vertėtų žinoti, kad teismui teikdami dokumentus elektronine forma jūs ne tik taupysite savo laiką, bet ir mokėsite 25 proc. mažesnį žyminį mokestį, o teisme sudarius taikos sutartį į jūsų sąskaitą grįš net 75 proc. sumokėtos sumos.

Svajūnas Bliudsukis: Bylose dėl globos ir rūpybos siekiama vaiko interesų užtikrinimo
Birželio 1-ąją minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną tikslinga atsigręžti į socialiai jautrias temas. Kasmet Lietuvos teismus pasiekia daugiau nei 2000 bylų dėl globos ir rūpybos. Iš jų apie 800 bylų yra susijusios su laikinąją ir nuolatine vaiko globa. Kas yra globa (rūpyba)? Kokios yra teismo procedūros, kai yra svarstomi vaiko globos klausimai?

Dovilė Murauskienė: Kardomųjų priemonių paskirtis ir taikymo taisyklės
Kilus klausimų, kaip skiriamos kardomosios priemonės, kodėl vieniems taikomos vienokios, o kitiems – kitokios priemonės, kodėl neskiriamas suėmimas net ir padariusiems sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmenims, kalbame apie kardomųjų priemonių paskirtį ir taikymo taisykles.

Milda Valiulytė: Savavališkos statybos vis dar išliekanti problema
Pernai Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 51 byla dėl savavališkų statybų. Su šiais ginčais susiję klausimai aktualūs kone kiekvienam, savo būstą statančiam žmogui. Kokie klausimai dažniausiai kyla žmonėms? Kas yra nelegalios, savavališkos statybos? Kodėl ir kaip į teismus patenka nesutarimai dėl nelegalių statybų ir kaip jas legalizuoti?

Linas Baublys: Darbo užmokestis – dažniausia ginčo su darbdaviu priežastis
Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama daugiau nei tūkstantis darbo ginčų bylų. Netrukus įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas žada pokyčių asmenims, nusprendusiems darbo ginčus spręsti teisminiu keliu. Dėl ko dažniausiai kyla darbo ginčai? Ką reikia žinoti bylinėtis pasiruošusiems žmonėms? Ir kokie pokyčiai laukia teismų sistemos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui?

Aurelijus Gutauskas: Ypatingas dėmesys teisėjų etikai
Teisėjai turi laikytis griežtų etikos reikalavimų, kurie apibrėžti Teisėjų etikos kodekse. Kodeksas nustato reikalavimus teisėjo elgesiui tiek vykdant teisingumą, tiek už teismo ribų. Šių reikalavimų laikymąsi prižiūri Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Kas yra ši komisija? Kaip ji veikia? Kokių reikalavimų turi laikytis teisėjai?

Rimvydas Norkus: Auga lietuvių noras ieškoti taikaus kompromiso
Pristatę metų darbus Lietuvos teismai praneša, kad teisminių ginčų šalyje mažėja, populiarėja elektroninės bylos, o žmonės linksta ginčus spręsti taikiai. Kokios yra pastarųjų metų bylų tendencijos, ar bylinėjimosi kultūra Lietuvoje vis dar gaji?

Erika Tamošaitienė: Kaip teismo paslaugomis pasinaudoti neišėjus iš namų?
Elektroninės teismų, kaip ir kitų institucijų, paslaugos Lietuvoje sparčiai populiarėja: praeitais metais daugiau kaip 60 procentų visų teismuose išnagrinėtų civilinių ir administracinių bylų buvo elektroninės.

Audrius Bakaveckas: nelietuviški rašmenys asmens dokumentuose – galimi
Kartas nuo karto žiniasklaidoje vis iškyla diskusijos apie lotyniškų raidžių rašymą asmens dokumentuose. Į ką atsižvelgia teismai, leisdami dokumentuose rašyti lotyniškas raides? Ar kiekvienam, norinčiam savo duomenis asmens tapatybės dokumente rašyti nelietuviškais rašmenimis, reikės kreiptis į teismus?

Jurgita Rimeikienė: Kodėl šeimos savo likimus patiki teismui?
Per metus Lietuvos teismuose išnagrinėjama apie 20 000 šeimos santykių bylų, sudarančių net 10 proc. visų nagrinėjamų civilinių ginčų. Nors šeimos bylos dažnai nėra teisiškai sudėtingos, yra labai emocionalios ir reikalauja daug bylininkų ir pačių teisėjų jėgų. Kodėl šeimos savo santykius, emocijas, jausmus ir likimus patiki teismams?

Giedrė Jakštienė: Ieškokime taikos ne teisme
Kasmet teismai gauna ir išnagrinėja apie 200 000 civilinių bylų dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, kaimynų nesutarimų ir kitų priežasčių. Kodėl patartina tokius ginčus išspręsti dar iki teismo? Ar įmanoma pasiekti taiką teisme? Kuo čia gali padėti alternatyvus ginčų sprendimo būdas – teisminė mediacija?

Aurelijus Gutauskas: Laisvės atėmimas – vienintelė bausmė?
Neretai galime išgirsti garsiai išsakytų nuomonių ar net pasipiktinimų dėl per švelnių ar per griežtų bausmių nuteistiesiems. Kodėl visuomenės lūkesčiai, įstatymų leidėjų valia ir teismų sprendimai ne visada sutampa?

Vaida Šarauskienė: Smurtą patyrusius vaikus reikia apklausti su specialisto pagalba ir pasitikėti jų parodymais
Pastarosiomis dienoms vis daugiau ir dažniau kalbama apie vaikus kaip ypatingą visuomenės dalį, kuri kaip bebūtų gaila, dažnai susiduria su įvairių rūšių smurtu, kaip apie tuos, kurie negali apsiginti, nežino galiojančių įstatymų, teisių, pagalbos galimybių. Nukentėję vaikai, atsiduria teisėsaugos akiratyje, yra įtraukiami į jiems nesuprantamas, dažnai ,,nedraugiškas“ procedūras.

Viktorija Šelmienė: Vaikui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys
Žiniasklaidai, visuomenei ir valdžios institucijoms pradėjus garsiai gvildenti ilgus metus po neva šeimų asmeninių santykių tylos kiautu tvyrojusią žiauraus elgesio su vaikais problemą, mes, smurto šeimoje bylas nagrinėjantys teisėjai, taip pat esame pasirengę diskutuoti ir rasti būdą apginti pačius jautriausius visuomenės narius – vaikus.

Audrius Cininas: Apie neblaivių vairuotojų baudžiamąją atsakomybę
Dar viena pažemintųjų ir nusivylusiųjų perykla išsivaikštančioje Lietuvoje? 2017 metais Lietuva sutiko su naujomis baudžiamojo kodekso pataisomis, kurios numato jau nebe administracinę, o baudžiamąją atsakomybę neblaiviems vairuotojams, kurie įpučia 1,5 promilės ar daugiau.

Ina Kirkutienė: Nuotolinės apklausos – nauda visuomenei ir valstybei
Lietuvos teismams savo paslaugas sparčiai perkeliant į elektroninę erdvę, teismo procesas – ne išimtis. Šiandien teismo posėdžiuose dalyvauti jau galima neišeinant iš namų, o diegiamos naujovės teismų darbą daro greitesnį, sklandesnį ir saugesnį.

Asta Pikelienė: Kodėl teismuose vis mažiau bankroto bylų ir nuo ko priklauso jų trukmė?
Kovodami su vis didėjančiais bylų kiekiais, Lietuvos teismai bent keliose srityse jaučia palengvėjimą: viena jų – ilgai trunkančios bankroto bylos, kurių per dvejus metus teismuose gaunama 15 proc. mažiau. Kodėl bylų mažėja ir nuo ko priklauso jų nueito kelio ilgis?

Loreta Braždienė: Ginčą ar teisinę problemą galima išspręsti dar iki teismo
Pirmą kartą Lietuvoje visą spalio 25 dieną – Europos teisės dieną – Lietuvos teismuose bus galima nemokamai konsultuotis: gauti atsakymų į kasdienius teisinius testamentų, žemės dalybų, skyrybų ir kitus  klausimus, daugiau sužinoti apie teismų veiklą. Kaip gimė ši idėja?

Egidijus Laužikas: Tarėjai teismuose – daugiau pasitikėjimo teisingumu ar sumaišties?
Seimui pritarus Visuomeninių teisėjų, vadinamųjų tarėjų, institutui, žurnalistai suskubo klausti teisėjų bendruomenės, kaip mes reaguojame į galimus teismų darbo pasikeitimus.

Edita Lapinskienė: Ar asmens neblaivumą galima pagrįsti liudytojų parodymais?
Visai neseniai viename naujienų portale pasirodė publikacija apie tai, kad Lietuvoje asmuo gali būti nubaustas už pasirodymą esant neblaiviam viešoje vietoje, nors jo girtumas ir nebuvo nustatytas, o patvirtintas aplinkinių žmonių paaiškinimais. Kyla klausimas – ar iš tikrųjų nebereikia policijos pareigūnų, medicinos specialistų duomenų, kad būtum pripažintas neblaiviu viešoje vietoje?

Algis Norkūnas: Ar išmoksime gerbti vieni kitus?
Ar mokame gerbti vieni kitus? Vieni kitų darbą, nuomonę? Kodėl savo nepasitenkinimą ir nesupratimą išreiškiame pykčiu ir grasinimais užuot tiesiog paklausę, kas liko nesuprasta, ar pasiteiravę nežinodami?

Arvydas Daugėla: Kaip sustabdyti grafičių meistrus?
Grafičiai darko miestų vaizdus, savininkams tenka savo statinius iš naujo dažyti. Nors nustatę kaltę teismai grafičių meistrus tramdo taikydami jiems atsakomybę, neilgai trukus švarias sienas vėl uždengia nežinia kelintas dažų sluoksnis. Neretai tenka išgirsti visuomenės balsų, šaukiančių, neva niekas nestabdo ir negali sustabdyti grafitininkų, jie baudžiami per švelniai. O kaip yra iš tiesų?

Rūta Poniškaitytė: Iš „greitųjų“ kreditų vartotojų negalima reikalauti daugiau nei leidžia įstatymas
Žmonėms tapo įprasta imti vartojimo kreditus savo kasdieniams poreikiams tenkinti. Nepasvėrę savo galimybių grąžinti kreditus dažnai vartotojai įsivelia į teisminius ginčus su kreditoriais, o gavę šaukimą į teismą tiesiog išsigąsta.

Klaidinga manyti, kad nepriėmus šaukimo į teismą galima pasislėpti ir įsivaizduoti, kad teismo procesas kokiu nors būdu pasibaigs: teismo proceso išvengti nepavyks – jis vis tiek įvyks.

Rimvydas Norkus: Kaip įvertinti neturtinės žalos dydį?
Metai iš metų daugėja civilinių bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai rodo, kad neturtinių vertybių svarba vis giliau suvokiama, kad auga ir visuomenės teisinis raštingumas. Teismai vis dažniau pinigais bando įvertinti įvairiausią neturtinę žalą. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė būsena, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Vis didesnės patenkintų reikalavimų sumos rodo, kad teismams itin svarbu apginti žmogaus gyvybę.

Diana Labokaitė: Teismuose darbo ginčų – keturiskart mažiau
Ginčas su darbdaviu – vienas ne itin malonių įvykių, su kuriuo gali tekti susidurti savo kasdienėje darbo aplinkoje. Vis tik ne kiekvienas nesutarimas darbe pasiekia teismus: džiugu, kad per pastaruosius šešerius metus teismuose beveik keturis kartus sumažėjo darbo santykių bylų – 2010 m. išnagrinėta 3754, 2012 m. – 2462, o 2015 m. – 1008 bylos.

Darius Kasperskis: Kam ir kodėl reikia mokėti žyminį mokestį?
Žyminis mokestis – tai įmoka, kurią turi sumokėti į teismą besikreipiantis žmogus. Kam ši įmoka skirta? Kodėl turi būti mokamas žyminis mokestis? Kas jį gauna? Yra kelios žyminio mokesčio paskirtys. Šis mokestis skiriamas padengti teismo atliekamų veiksmų, pvz., procesinių dokumentų išdavimo išlaidas, t. y. dalį to, ką išleidžia valstybė, vykdydama teisingumą.

Mindaugas Klemenis: Grasinimai teisėjams – išsigąsti negalima, tramdyti
Kovo pradžioje Šiaulių apygardos administracinį teismą pasiekė grasinamo turinio laiškas, sausį iš vienos Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjos buvo pareikalauta 50 000 eurų, o nuteistųjų grasinimus susidoroti galima laikyti teisėjų kasdienybe. Kas šiuose laiškuose rašoma, kaip sustabdyti jų srautus ir kas laukia rašytojų?

Zita Smirnovienė: Nelegaliai statyti – brangiau nei laikytis įstatymų
Lyginant su šimtais tūkstančių teismuose nagrinėjamų ginčų, savavališkų statybų bylų skaičius nėra didelis, pvz., 2013 m. išnagrinėta 82, 2014 m. – 61, o 2015 m. – 71 byla. Tačiau savavališkų statybų ir su jais susijusių ginčų klausimas aktualus kone kiekvienam, savo būstą statančiam žmogui.

Regina Bertašienė: Suėmimo skyrimas – sprendimas, balansuojantis ties žmogaus teisių pažeidimo riba
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jei asmuo yra sulaikomas ar teisiamas, tai be jokių abejonių jis padarė kažką neteisėto. Dar dažniau sutinkamas požiūris, kad nuteistas žmogus turi sulaukti didžiausios bausmės, o teisiamas – būti belangėje, iki kol teismas išnagrinės bylą ir paskelbs nuosprendį.

Virginijus Lepeška: Norinčiųjų tapti teisėjais kelias – ilgas ir sunkus
Siaučiant bauginančioms pučo Turkijoje ir teroristinių išpuolių atgarsių audroms, žiniasklaidoje nuvilnijo diskusijų apie atlygį už teisėjo darbą banga. Būta įvairių balsų ir nuomonių. Galbūt įspūdį apie tai, ko vertas teisėjo darbas, geriau susidaryti padės pažintis su laiko, jėgų, pastangų ir ryžto reikalaujančia teisėjų atranka?

Marijus Kursevičius: Prisipažinti nusikaltus – geriau nei bet kokia kaina meluoti
Visai neseniai vienam iš mano kolegų teko spręsti plačiai nuskambėjusią galimai neblaivaus vairuotojo bylą. Įrodymų ir parodymų būta įvairių, tačiau visa įvertinus, sprendimą nulėmė patikimiausias jų – kraujo tyrimo rezultatai. Žinoma, ne visuomet bylose esama tokių patikimų įrodymų: dažnai mums, teisėjams, tenka klausytis abejotinų, bet neretai ir labai kūrybiškų neblaivių vairuotojų išsisukinėjimų.

Danutė Žvinklytė: Bylinėtis internetu – pigiau ir greičiau
Socialiniame tinkle „Facebook“ teko skaityti, kaip vienas šio tinklo vartotojas pasidžiaugė gyvendamas Lietuvoje, mat jam nereikėjo kelias dienas minti įvairių įstaigų slenksčių ir net važiuoti į teismą, kurio leidimą įkeisti nekilnojamąjį turtą, pasinaudojęs teismų elektroninių paslaugų portalu, gavo per dieną.

Giedrė Jakštienė: Mediacijoje atsiskleidžia žmonių jausmai
Apie mediacijos naudą taupant bylinėjimosi išlaidas ir laiką kalbėta ne kartą. Ne kartą girdėta, kad taikusis ginčų sprendimo būdas vis populiaresnis: jei 2013 m. šiuo būdu taikos buvo siekta tik 37 kartus, tai 2015 m. mediacijoje sutarimo ieškota triskart dažniau – taikiajam tarpininkavimui perduotos net 123 bylos. Kodėl žmonės vis dažniau taikos ieško mediacijoje? Už juos kalba emocijų pilnos istorijos, kuriomis bylininkai sutiko pasidalyti.

Egidija Tamošiūnienė: Kiekvienas žmogus turi teisę prašyti patikrinti teismo sprendimą
Nors dirbu apeliacinės instancijos teisme, neretai išgirstu su teismų sistema nesusidūrusių žmonių nuomonę, esą teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas verdiktas ir dėl to jie bijo teisybę ginti teisme. Galiu patikinti: teismo sprendimas nėra nepajudinama uola.

Rūta Poniškaitytė: Net ir prasiskolinęs žmogus turi savo teisių
Pagal Lietuvoje atliktą „Baltijos tyrimų“ apklausą net 34 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems trūksta teisinių žinių, ir tik 46 proc. respondentų sakosi besidomintys teisine informacija. Taigi man, kaip ir daugeliui kitų teisėjų, vis dažniau teisme tenka bylininkams priminti jų teises.

Įvykių ir renginių kalendorius

Balandis 2018
P A T K P Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Naujienų prenumerata

Sekite mus