Teismų pranešimai spaudai

Reikalavimas turėti platų degalinių tinklą pažeidžia viešųjų pirkimų principus

2017.07.13

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) organizuoto viešojo pirkimo konkurso, konstatavo, kad atskirų (savarankiškų) pirkimo objektų sujungimas į vieną riboja ūkio subjektų konkurenciją.

Byloje nustatyta, kad LAKD (savo ir kitų aštuonių perkančiųjų organizacijų naudai) skelbė atvirą konkursą vykdyti degalų iš degalinių pirkimą. Konkurso sąlygose buvo reikalaujama, kad tiekėjas turėtų tam tikrą degalinių tinklą keturiasdešimtyje Lietuvos miestų (pvz., Vilniuje – ne mažiau kaip 5 degalines, Kaune ir Klaipėdoje – ne mažiau kaip 2 degalines, kituose Lietuvos miestuose – Alytuje, Mažeikiuose, Palangoje, Plungėje ir kt. – ne mažiau kaip po 1 degalinę arba ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų). Be to, konkurso sąlygose nustatyta, kad jis į dalis neskaidomas.

Ieškovės UAB „Emsi“, kuri dėl nurodyto reikalavimo nepateikė pasiūlymo, manymu, tokia Konkurso sąlyga pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, skatina draudžiamus tiekėjų susitarimus. Nurodytų pažeidimų būtų išvengta, jeigu Konkursas būtų suskaidytas į kelias dalis, kuriose galėtų varžytis kuo daugiau tiekėjų, nes šiuo atveju nustatytą degalinių tinklo kriterijų atitinka ir laimėti gali tik viena arba dvi įmonės.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl UAB „Emsi“ ginčijamos konkurso nuostatos turėti atitinkamą degalinių tinklą nurodė, kad pirkimo objektų atskirumas (savarankiškumas) pasireiškia ne degalų rūšimi (benzinas, dyzelinas), o teritorijos, kurioje prekiaujama šiomis prekėmis, aspektu. „Akivaizdu ir atskirai neįrodinėtina, kad dėl nevienodos mažmeninės degalų pardavimo rinkos plėtros ir skirtingos prekių paklausos įvairiuose miestuose Lietuvoje susiklostė įvairaus tankumo ir konkurencijos lygio mažmeninės prekybos degalais situacija – egzistuoja dideli ir mažesni pardavėjų tinklai, taip pat yra tik pavienių degalinių atskiruose miestuose“, – konstatuojama nutartyje. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamą specifinį degalinių tinklo reikalavimą lėmė skirtingi keleto (devynių) perkančiųjų organizacijų poreikiai.

LAT, remdamasis ankstesne kasacine praktika, konstatavo, kad ekonominiai ir vadybiniai argumentai nepripažįstami išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis atskirų pirkimo objektų sujungimą į vieną. Dėl kasaciniame skunde kelto masto ekonomijos (sutaupymo) argumento teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į du aspektus. Pirma, konkurso išskaidymas į tam tikras dalis pagal miestus kartu tiekėjams leidžiant pateikti visų jo dalių pasiūlymus (kad ir kiek jų būtų) iš esmės turėtų pasiekti tą patį sutaupymo efektą. Abejotina, kad tiekėjas, turintis platų degalinių tinklą ir siekiantis laimėti pirkimą, siūlytų didesnę kainą išskaidytame į dalis pirkime, palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas, tik dėl to, kad jam reikėtų pateikti ne vieną, o keliolika pasiūlymų. Antra, byloje tinkamai nepagrįsti finansinio pobūdžio argumentai. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime pažymėta, kad dėl ginčo konkurso sąlygų tikėtasi sutaupyti. Kolegija padarė išvadą, kad nors masto ekonomijos prielaidų galimai yra, tačiau nėra įrodyta ir motyvuota, kad perkančiosios organizacijos, formuluodamos tokius konkurso reikalavimus, galėtų neabejotinai pasiekti nurodomų tikslų.

LAT teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad galimybę ieškovei ir kitiems ūkio subjektams dalyvauti Konkurse užtikrino jų teisė jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus). LAT padarė išvadą, kad „atskirų (savarankiškų) pirkimo objektų sujungimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis ir būti vienintele priemone perkančiajai organizacijai pasiekti užsibrėžtų tikslų“. Perkančiosios organizacijos turi siekti kuo didesnės ūkio subjektų konkurencijos, taigi ir racionalaus lėšų panaudojimo, todėl privalo įvertinti aplinkybę, kad nurodytus tikslus pirmiausia užtikrins tokios pirkimo sąlygos, kurias siekdami atitikti neprivalės kooperuotis visi ar dauguma tiekėjų, o tai darys tik atskiri, tam tikrų pajėgumų neturintys tiekėjai.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad ginčijamos konkurso sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir pripažino jas neteisėtomis. Dėl neteisėtų LAKD veiksmų padarinių bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-322-916/2017).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko konsultantė
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt