lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Ypatingas neįgalaus vaiko statusas reikalauja maksimaliai apginti jo teises

2018.08.07

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2018 m. liepos 24 d. paskelbė sprendimą byloje dėl Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, kuriame vertintas atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo atstovės pagal įstatymą prašymą dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pareiškėjui nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 1 d. teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėtu atveju atsakovas laikėsi pozicijos, kad pirmą kartą neįgalumo lygis pareiškėjui buvo įvertintas 2006 m. rugsėjo 1–14 d., tačiau jo būklė neatitiko nė vieno kriterijaus, pagal kurį nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėjo atstovei 2014 m. spalio 2 d. kreipusis antrą kartą, pareiškėjui specialusis nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas neterminuotai nuo 2014 m. spalio 2 d., jam išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma. Kadangi visus dokumentus, reikalingus įvertinti pareiškėjo specialiuosius poreikius, atsakovas gavo tik 2014 m. spalio 2 d., jis neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo specialiuosius poreikius laikyti nustatytais nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. ir išduoti tai patvirtinančią pažymą.

Ginčų komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo atstovės skundą, nurodydama, kad ji specialiųjų poreikių vertinimo neatlieka. Be to, skundas dėl atsakovo 2006 m. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nenustatant specialiųjų poreikių, buvo pateiktas suėjus 30 kalendorinių dienų apskundimo terminui.

LVAT, atsižvelgęs į atsakovo sprendimo turinį, į tai, kad atsakovas, kaip ir pats teigė, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo dokumentų byloje esančius dokumentus bei įvertino priežastis, dėl kurių jam 2006 metais nebuvo nustatyti specialieji poreikiai, priėjo išvadą, jog šiuo sprendimu atsakovas, įvertinęs, kad 2006 metais pareiškėjui pagrįstai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, atsisakė jam nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, t. y. neigiamai išsprendė pareiškėjo atstovės prašymą dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pareiškėjui nustatymo. LVAT atkreipė dėmesį į tam tikrą atsakovo pozicijos nenuoseklumą, o būtent tai, kad atsakovas, spręsdamas, ar 2006 metais pareiškėjui nustačius sunkų neįgalumą, jam pagrįstai nebuvo nustatyti specialieji poreikiai, savo išvadas argumentavo pareiškėjo sveikatos būkle 2006 metais ir to paties laikotarpio medicininiais dokumentais, tačiau taip pat kaip trūkumą nurodė, jog nebuvo išpildyti tam tikri specialiųjų poreikių nustatymo procedūros, galiojusios ne 2006 metais, o vėliau, t. y. sprendimo netenkinti pareiškėjo atstovės prašymo jam nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį priėmimo metu – 2015 metais, reikalavimai. LVAT pažymėjo, jog 2006 metais galiojusios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo nuostatos nenumatė būtinybės atskirai teikti dokumentus neįgalumo lygio nustatymui ir specialiųjų poreikių nustatymui, t. y. specialieji poreikiai buvo nustatomi neįgalumo lygio nustatymo procese, o 2015 metais galiojusios šio tvarkos aprašo nuostatos, nustatančios kitokias taisykles, nagrinėjamam ginčui nėra taikytinos.

LVAT, vadovaudamasis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 23 straipsniu, pabrėžė, kad atsakovas ir Ginčų komisija privalo atsižvelgti į vaiko, turinčio neįgalumą, ypatingą statusą ir būtinybę maksimaliai apginti jo teises ir teisėtus interesus. LVAT konstatavo, kad Ginčų komisija turėjo išnagrinėti pareiškėjo atstovės skundą ir patikrinti, ar atsakovas pagrįstai atsisakė nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį pareiškėjui. Ginčų komisija taip pat turėjo išnagrinėti pareiškėjo atstovės argumentus, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime buvo nustatyti tokie patys sutrikimai ir diagnozė (kai šių dokumentų pagrindu pareiškėjui buvo nustatyti specialieji poreikiai) kaip ir anksčiau (kai nebuvo nustatyti specialieji poreikiai).

LVAT tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo panaikino Ginčų komisijos sprendimą ir įpareigojo Ginčų komisiją pareiškėjo (jo atstovės) skundą išnagrinėti iš naujo.

Administracinės bylos Nr. A-544-822/2018.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Neringa Lukoševičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  268 5583, Mob. tel. (8 655) 22 506,
Žygimantų g. 2, LT–01102, Vilnius
www.lvat.lt

Įvykių ir renginių kalendorius

Rugpjūtis 2018
P A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31 1 2

Naujienų prenumerata

Sekite mus