Teismų savivalda

Teisingumą Lietuvoje vykdo nepriklausomi teismai – lygūs ir nešališki šalies teisėjai sprendimus priima atsižvelgdami į bylos aplinkybes. Toks nepriklausomumo principas leidžia teismams patiems spręsti savo veiklos klausimus ir darbą organizuoti savarankiškai. Tai įgyvendinama per teismų savivaldą, kurią sudaro šios institucijos:

Taip pat tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Teisėjų taryba gali sudaryti nuolatines arba laikinąsias komisijas.

Teismų savivalda grindžiama šiais principais:

  • atstovavimas. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje – šio darbo metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. Teisminės valdžios savivaldos institucijose teisėjai yra lygūs ir nėra pavaldūs jokiam kitam teisėjui.

  • rinkimai. Visų teismų savivaldos institucijų nariai nustatytam laikotarpiui yra renkami: Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai; Visuotinis teisėjų susirinkimas renka Teisėjų tarybos narius; Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų tarybos narių renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu; Teisėjų taryba slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus, iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką; slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius.

  • visuomenės dalyvavimas. Siekiant užtikrinti teismų savivaldos institucijų veiklos skaidrumą ir objektyvų sprendimų priėmimą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo numatytais atvejais teismų savivaldos institucijų veikloje dalyvauja ir visuomenės atstovai.

  • atskaitingumas ir atsakomybė. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų susirinkimui. Visuotinis teisėjų susirinkimas išklauso Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas; Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitos pristatomos Teisėjų tarybai.
    Teismų savivaldos institucijos yra atsakingos už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą. Nustačius, kad teisėjas netinkamai atlieka jam priskirtas atitinkamos teismų savivaldos institucijos nario funkcijas arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negalėjo būti paskirtas ar išrinktas tam tikros teismų savivaldos institucijos nariu, jis gali būti atšaukiamas ir užimamų nario pareigų.

Teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija, kuri:

  • rengia medžiagą teismų savivaldos institucijų posėdžiams;
  • techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas (kiekvienai teismų savivaldos institucijai skiriamas sekretorius);
  • renka informaciją, kaip vykdomi teismų savivaldos institucijų sprendimai, ją pateikia Teisėjų tarybai, o jos nurodymu – Visuotiniam teisėjų susirinkimui;
  • pagal kompetenciją rengia teismų savivaldos institucijų teisės aktų, sprendimų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus, Teisėjų tarybos pavedimu tvirtina su teismų savivaldos institucijų organizacine veikla susijusius teisės aktus;
  • atlieka teismų ir teismų savivaldos institucijų kasmetinius veiklos apibendrinimus ir pateikia juos Teisėjų tarybai;
  • skelbia priimtus teismų savivaldos institucijų sprendimus;
  • informuoja visuomenę apie teismų savivaldos institucijų veiklą;
  • vykdo kitus teismų savivaldos institucijų pavedimus. 

 

Įvykių ir renginių kalendorius

Naujienų prenumerata

Sekite mus