Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. Jis sudaromas ketveriems metams iš devynių narių. Po du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų administracinių teismų, apygardų teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka:
1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį;
2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą;
3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.

Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:
1) nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo;
2) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas terminas šiai bylai iškelti;
3) apsiriboti drausmės bylos svarstymu;
4) paskirti drausminę nuobaudą.

Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą;
3) pareikšti griežtą papeikimą.

Teisėjų garbės teismas savo sprendimu gali:
1) pasiūlyti Respublikos Prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų;
2) pasiūlyti Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.

Kai Respublikos Prezidentas ar Seimas atsisako taikyti Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytas drausminės atsakomybės priemones, Teisėjų garbės teismas atnaujina drausmės bylos nagrinėjimą ir priima vieną iš Teismų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Tokius skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą turi teisę paduoti teisėjas ir iškelti drausmės bylą pasiūlęs subjektas.

Teisės aktai:
Teisėjų garbės teismo nuostatai
Teisėjų etikos kodeksas