lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Žemės nuomos ne aukciono būdu sutartis gali būti nutraukta, jei valstybinis žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį

2018.04.11

Jeigu valstybinės žemės nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo.

1992 m. uždarajai akcinei bendrovei buvo suteiktas ir išnuomotas 1,50 ha ploto valstybinės žemės sklypas koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. Salė buvo tik pradėta statyti 2002 m. (baigtumas 5 proc.), vėliau ilgą laiką statybų darbai nebuvo atliekami, galiausiai nebaigtas statyti pastatas išardytas ir 2015 m. išregistruotas. Taigi 23 metus nuo 1,50 ha valstybinės žemės sklypo Kauno mieste suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas. Tačiau, perleidžiant minėtą nebaigtą statinį, 2011 m. ir 2014 m. buvo keičiama valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat pakeista sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdai į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ (apie 47 proc.) ir „komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.). Nors valstybinė žemė buvo išnuomota koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, tačiau 2015 m. naujosioms sklypo nuomininkėms išduoti statybos leidimai statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų, prekybos paskirties pastatą. Pradėjus statyti gyvenamuosius namus, sklypas buvo padalytas į vienuolika atskirų žemės sklypų, dėl to valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, tačiau prašymas sudaryti naujai suformuotų sklypų nuomos sutartis ne aukciono tvarka nebuvo tenkintas. Buvusi žemės nuomininkė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sudaryti su ja devynių valstybinės žemės sklypų, kuriuose ji statė gyvenamuosius namus, ilgalaikės nuomos sutartis.

Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino.

Kasaciniu skundu NŽT prašė ieškinį atmesti. Pasak kasatorės, sudarant sandorius dėl valstybinės žemės nuomos vyrauja viešasis interesas, ir nagrinėjamoje byloje jis yra pažeistas.

Kasacinis teismas, tenkindamas kasacinį skundą, išaiškino, kad tokiais atvejais, kai nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja; nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų; statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį; per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, teisė į valstybinės žemės nuomą lengvatinėmis sąlygomis išnyksta ir valstybės įgaliotai institucijai kyla pareiga svarstyti dėl nuomos sutarties nutraukimo.

Pasak teisėjų kolegijos, per kelis dešimtmečius nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo, jos nenaudojant pagal nustatytą paskirtį, buvo pagrindas spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ji nutraukta nebuvo, priešingai, ji buvo pakeista ir naujasis nuomininkas įgijo valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, neturėdamas tam teisinio pagrindo (šio žemės sklypo poreikio jame esančiam pastatui eksploatuoti pagal paskirtį nebuvo). Pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas. 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė nebuvo statoma, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, siekiant ir toliau nuomotis žemę lengvatinėmis sąlygomis.

Kasacinis teismas nurodė, kad tuo momentu, kai NŽT atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartis, sąlygos, dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis, buvo išnykusios (žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal tą paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, galiausiai neliko ir statinio, kuriam eksploatuoti jis buvo išnuomotas), todėl išnyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu.

Teisėjų kolegija priėmė atskirąją nutartį, kuria informavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Kauno miesto merą apie NŽT Kauno miesto skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus, sukūrusius prielaidas privatiems juridiniams asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis savo komercinei veiklai plėtoti ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-133-219/2018).

 

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko konsultantė
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Įvykių ir renginių kalendorius

Balandis 2018
P A T K P Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Naujienų prenumerata

Sekite mus