lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Aukščiausiasis Teismas: deklaracijos pasirašymas negali būti vienintelis ekspertų nešališkumo įrodymas

2015.05.27

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 metais paskelbto atviro konkurso - gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos pirkimo, pažymėjo, kad ekspertų pasirašytos nešališkumo deklaracijos savaime neužtikrina jų objektyvaus elgesio ir negali būti vieninteliu nešališkumo įrodymu.

Nešališkumo deklaracija ir asmenų nešališkumo pareiga neturėtų būti aiškinama taip, kad ekspertas turi pareigą nusišalinti tik dėl šiame dokumente įtvirtintų aplinkybių, papildomai nereikalaujant įrodyti konkrečių jo teisei priešingų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tiekėjo pareiga įrodyti ekspertų šališkumo ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius aspektus (t. y. jų ketinimą, valinius veiksmus veikti šališkai ir jų rezultatą) reiškia pernelyg didelę įrodinėjimo naštą šiems asmenims, tokia tvarka būtų nesuderinama su tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principu.

ES Teisingumo Teismo nuomone, neseniai pateiktoje prejudiciniame sprendime, paprastai nedraudžiama, kad eksperto šališkumą galima būtų įrodyti remiantis vien objektyvia situacija, siekiant užkirsti kelią bet kokiam pavojui, kad perkančioji organizacija vadovausis su nagrinėjamu pirkimu nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors konkurso dalyviui.

Kasacinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ribotas galimų Lietuvos ekspertų, galėjusių vertinti tiekėjų pasiūlymus, skaičius nesumažina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atsakomybės užtikrinti pirkimo procedūrų skaidrumą. Priešingai, jį įpareigoja kruopščiau parinkti ekspertus, kurie nepakliūtų į galimą interesų konfliktą, arba jau konkurso metu iškilusias galimas neskaidrumo apraiškas ar rizikas imtis aktyviai šalinti, o ne tik apsiriboti nešališkumo deklaracijų pasirašymu. Dėl to, anot LAT, atsakovas neužtikrino lygiateisio tiekėjų dalyvavimo šiame konkurse ir skaidraus jų pasiūlymų vertinimo.

Minėtos viešųjų pirkimų bylos šalys iš esmės nesutarė dėl to, ar viešojo pirkimo procedūrų neskaidrumui įrodyti tiekėjui pakanka pateikti objektyviai egzistuojančius (viešai prieinamus, patikrinamus) faktus apie ekspertų ir specialistų sąsają, šių abiejų darbdavio – KTU – ryšį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu rengiant GPIS galimybių studiją, techninę specifikaciją ir investicinį projektą.

Bylą nagrinėjusi  LAT teisėjų kolegija tai pat pažymėjo, kad ekspertų ir specialistų sąsajos argumentai, taip pat ekspertų ir kitų KTU darbuotojų prieš tai susiklostę santykiai su perkančiąja organizacija rengiant GPIS galimybių studiją, techninę specifikaciją ir investicinį projektą – ginčo sprendimui yra reikšmingos aplinkybės, iš principo galėjusios padaryti įtaką tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Kasacinio Teismo nuomone, dėl šių aplinkybių konkurso organizavime susidarė „uždaro rato“ sistema, galėjusi iškraipyti sąžiningą tiekėjų varžymąsi.

 Įvertinusi viešojo pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (14 998 972,45 Lt  arba 4 344 002,68 Eur), teisėjų kolegija atsakovui skirė 100 000 eurų baudą, ji priteistina valstybės naudai.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-309-248/2015. Cituojant  arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

 

 

Informaciją parengė
Živilė Jokimaitė-Dolgich
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
tel. (85) 262 7871, trumpasis tel. 471 (Teismo tinkle)
mob.tel. +370 685 84 863
Gynėjų g. 6, LT-01109, Vilnius