Skip to content
logo
lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Išnagrinėta byla dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, kai neatlikti nuomos sutartyje nurodyti turto pagerinimo darbai

2023.01.24

2023 m. sausio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties aiškinimo klausimas, susijęs su šalių teise nustatyti nuomos mokestį ir nuomininko pareiga mokėti šį mokestį.

Nagrinėtoje byloje nuomos sutartimi šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų nuomos termino ir nuomos mokesčio – nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo mokėti nuomotojai (ieškovei) nuomos mokestį, lygų 3500 Eur ir PVM per mėnesį, ir iki nustatytos datos savo sąskaita atlikti nuomos sutartyje nurodytus neatskiriamų turto pagerinimų darbus, o jei šių darbų neatliktų, nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos iki sutartyje nustatytos datos (už 5 metų laikotarpį) kaip antrąją sudėtinę nuomos mokesčio dalį mokėti 1000 Eur ir PVM per mėnesį padidintą nuomos mokestį (1000 x 60 = 60 000 Eur). Byloje nustatyta, kad iki nuomos sutartyje nustatytos datos atsakovė atliko tik dalį sutartų darbų, todėl ieškovė perskaičiavo nuomos mokestį. Atsakovė atsisakė mokėti padidintą nuomos mokestį, nuomos sutartis buvo nutraukta. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą, kurią sudarė ir 60 000 Eur, bei kitas sumas.

Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovės skolą, kurią sudarė ir 60 000 Eur, bei kitas sumažintas sumas. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra baigusi nuomos sutartimi nurodytų atlikti pagerinimo darbų, o atlikta darbų dalis nebuvo atlikta pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti padidintą nuomos mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pagrindiniai argumentai, kuriuos atsakovė nurodė kreipdamasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, buvo susiję su nuomos sutarties aiškinimu. Atsakovės nuomone, teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės valia buvo, pasibaigus nuomos sutarčiai, atgauti iš atsakovės patalpas, kuriose būtų atlikti neatskiriamų turto pagerinimų darbai, kad dalis tokių darbų buvo atlikta, todėl pagal CK 6.501 straipsnį atsakovei turėjo būti atlygintos turto pagerinimo išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nuomos šalims sutarus, jog turto neatskiriami pagerinimai yra dalis nuomos mokesčio, atsakovė neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės turto neatskiriamiems pagerinimams sukurti būtinų išlaidų atlyginimo pagal CK 6.501 straipsnį. Sprendžiant dėl ieškovės teisės, atsakovei iki šalių sutartos datos sukūrus dalį turto neatskiriamų pagerinimų, reikalauti padidinto mėnesinio nuomos mokesčio, reikšminga, kad šalys nenustatė sutartyje nurodytų darbų (įskaitant medžiagas) kainos. Nors šalys susitarė dėl sumos (60 000 Eur ir PVM), kurią kaip nuomos mokesčio dalį privalės sumokėti atsakovė, jeigu neatliks turto neatskiriamų pagerinimų, ši suma negali būti vertinama kaip turto pagerinimų darbų ekvivalentas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, šalių santykiai, susiję su ieškovės teise, atsakovei iki šalių sutartos datos sukūrus dalį turto neatskiriamų pagerinimų, reikalauti padidinto mėnesinio nuomos mokesčio, turėtų būti vertinami kaip santykiai, kurie susiklosto tarp šalių, kurios susitaria dėl minimalių nuostolių atlyginimo. Pagal nuomos sutarties nuostatas ieškovė neįgijo teisės kaip nesumokėto nuomos mokesčio dalies reikalauti didesnės nei 60 000 Eur ir PVM sumos, jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad turto neatskiriamiems pagerinimams sukurti reikalinga suma yra didesnė. Jeigu atsakovė būtų įrodžiusi, kad suma, reikalinga atlikti nuomos sutarties nurodytiems darbams (įskaitant medžiagų kainą), kurių atsakovė neatliko, yra mažesnė nei 60 000 Eur ir PVM, tuo dydžiu turėjo būti mažinama ieškovei iš atsakovės priteistina suma, tačiau šiai aplinkybei įrodyti teismai, iš dalies neteisingai kvalifikavę šalių santykius, nesudarė atsakovei galimybės pateikti įrodymus. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų sudaryta galimybė atsakovei pateikti įrodymus, o teismui – teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. e3K-3-63-403/2023.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Tel. (8 5) 262 7871, 8 68 584 863
El. paštas r.kraulise@lat.lt
https://www.lat.lt/
Sekite mus LinkedIn

Naujienų prenumerata

Įvykių ir renginių kalendorius

Sekite mus