lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Konstitucinis Teismas pagal LVAT prašymą tirs, ar atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymas atidėtas teisėtai

2014.11.11

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) priėmė nagrinėti 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymus ištirti, ar atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymo atidėjimas iki 2015 m. gegužės 1 d. yra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatomis.

Bylose, kuriose buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, pareiškėjai siekė, kad būtų kompensuoti dėl neproporcingo valstybės tarnautojų atlyginimo sumažinimo ekonominio sunkmečio metu jų patirti praradimai. 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos įstatymų nuostatos, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai. Kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui tokiu atveju kyla pareiga nustatyti paminėtų asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai juos kompensuos.

Vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą (2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymas Nr. XII-523) (toliau – 2013 m. įstatymas), kuriame buvo numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui paminėto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reguliuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Vėlesniu įstatymu (2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. XII-1088) (toliau – 2014 m. įstatymas) ši nuostata buvo pakeista, nukeliant paminėtų veiksmų atlikimo datą iki 2015 m. gegužės 1 d.

2014 m. balandžio 16 d. sprendimu Konstitucinis Teismas išaiškino, jog visuomenei turi būti nurodomi konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, lemiantis patirtų praradimų mechanizmo nustatymo ar įgyvendinimo atidėjimą. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti šiuos praradimus patyrusių asmenų teisėti lūkesčiai.

Bylas nagrinėjusioms LVAT išplėstinėms teisėjų kolegijoms kilo abejonė dėl 2014 m. įstatymo atitikties Konstitucijai, todėl buvo nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 69 straipsnio 1 daliai („Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros“) ir 109 straipsnio 1 daliai („Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“).

LVAT išplėstinių teisėjų kolegijų nuomone, 2014 m. įstatymas galėjo būti priimtas nesilaikant įstatymų leidybos procedūrų, taip pat neatsižvelgiant į atsakingo valdymo principą bei pareigą vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus. LVAT taip pat pažymėjo, jog priimant 2014 m. įstatymą buvo faktiškai paneigti suinteresuotų asmenų lūkesčiai, kad atlyginimų kompensavimo mechanizmo įstatymo projektas bus pateiktas iki 2014 m. gegužės 1 d.

Kaip nurodė LVAT, įstatymų leidėjas nukėlė atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymą neapibrėžtam laikui, kadangi buvo nustatytas terminas tik įstatymo projektui pateikti, bet ne pačiam įstatymui priimti. Toks atidėjimas iš esmės neapibrėžtam laikotarpiui trukdo suinteresuotiems asmenims įvertinti, ar įstatymų leidėjas nepagrįstai nedelsia nustatyti atlyginimų kompensavimo mechanizmą bei sudaro kliūtis suinteresuotiems asmenims efektyviai naudotis teise į teisminę gynybą. LVAT vertinimu, konkretaus termino, iki kada bus patvirtintas minėtas mechanizmas, nebuvimas nelaikytinas tinkamu teisiniu reguliavimu, nes tokiu būdu mechanizmo nustatymas galbūt nėra atidedamas protingam, pagrįstam laikotarpiui. Anot LVAT, byloje taip pat nėra ir duomenų, kad visuomenei buvo pateiktos įtikinamos ir rimtos priežastys atidėti atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymą. Išplėstinės teisėjų kolegijos bylose vertino, jog dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjas nepagrįstai delsia nustatyti paminėtą mechanizmą.

Daugiau informacijos yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylų Nr. A-602-1403-2014 ir A-602-1327-2014.