lt
En

Teismų pranešimai spaudai

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija: Mantui Šironui palikta 14 metų laisvės atėmimo bausmė

2015.12.22

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi kasacinę bylą dėl eismo įvykio, sukėlusio trijų žmonių mirtis ir dviejų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymą, konstatavo, kad automobilį vairavęs  Mantas Šironas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis M. Šironas iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą tai yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių.

Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad M. Šironas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), nepaklusęs policijos reikalavimams sustoti ir dėl to persekiojamas policijos tarnybinio automobilio, esant intensyviam eismui, važiavo šalutine gatve beveik tris kartus viršijančiu maksimalų leistiną 50 km/h greitį greičiu.  Kirsdamas sankryžas iš šalutinio kelio, M. Šironas nekreipė dėmesio į eismą draudžiantį raudoną šviesoforo signalą, kelio ženklus. Dėl tokio važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esamo riboto matomumo kaltininkas neturėjo galimybės laiku pamatyti kitų eismo dalyvių ir pasikliauti jų veiksmais. Dėl tų pačių priežasčių vairuotojai, važiuojantys pagrindinėmis gatvėmis ir turėję pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas, neturėjo galimybės elgtis taip, kad nepriklausomai nuo M. Širono elgesio būtų galėję išvengti eismo įvykio. Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 km/h greičiu įlėkęs M. Šironas sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys žmonės, o dviem buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl to plenarinė sesija minėtoje nutartyje konstatavo, kad šis įvykis ir jo padariniai buvo dėsningas ir logiškas šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų rezultatas. M. Šironas teisme pripažino, kad, bijodamas prarasti vairuotojo pažymėjimą, važiavo „apie eismą ir galimas pasekmes negalvodamas“.

Pasak LAT, nuteistojo M. Širono daromos nusikalstamos veikos atveju nebuvo aplinkybių, kurias nuteistasis galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias ir šalinančias galimybes atsirasti jo veikos padariniams. Kita vertus, nėra ir pagrindo išvadai, kad kaltininkas tikėjosi išvengti savo pavojingos veikos padarinių.

Baudžiamųjų bylų skyriaus  plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, be šių aplinkybių, įvertinęs ir tai, jog nuteistasis M. Šironas yra suaugęs žmogus ir byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti, teisingai nurodė, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis galėjo nesuprasti, kad neišvengiamai sukels pavojų kertama gatve judantiems ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas turintiems kitiems eismo dalyviams. Dėl to kasacinis teismas sutiko su išvada, kad vairuotojas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jis suprato savo veikos pavojingą pobūdį, numatė padarinių atsiradimą ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. „Kaip  kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius“, - konstatuojam Teismo nutartyje.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio  teismo  pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį  Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Nutartis netrukus bus skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-P-259/2014). Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Živilė Jokimaitė Dolgich

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene

Įvykių ir renginių kalendorius

Lapkritis 2020
P A T K P Š S
26 27 28 29 30

2020.10.30  |  10:00

31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Naujienų prenumerata

Sekite mus