lt
En

Teismų pranešimai spaudai

LAT: su gyvybės atėmimu susijusi turtinė žala gali būti atlyginama ne tik visos žalos dydžio vienkartine išmoka, bet ir periodinėmis išmokomis

2019.07.11

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio mėnesį išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl chirurgo urologo operacijos metu netinkamai atliktos chirurginės intervencijos, kai pažeidus kraujagyslę (kairiąją išorinę klubinę veną) ir dėl to išsivysčius ūminiam vidiniam kraujavimui pacientas mirė. Chirurgas buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių – mirusiojo sutuoktinės ir dukterų – ieškinį atsakovei UAB „Kardiolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės UAB „Kardiolita“ priešieškinį ieškovėms dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėtoje byloje mirusio paciento sutuoktinė su dukterimis siekė prisiteisti iš UAB „Kardiolita“ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Iš viso jos prašė 300 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat sutuoktinei – daugiau kaip 300 tūkst. Eur prarastų mirusiojo gautų pajamų ir per 170 tūkst. Eur išlaikymo vaikams, netekus maitintojo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti visoms nukentėjusiosioms 21 tūkst. Eur neturtinės žalos ir virš 100 tūkst. Eur turtinės žalos – mirusiojo dukterims. Ieškovės nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, kuriuo buvo sumažinti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – padidino neturtinės žalos atlyginimą iki 67 tūkst. Eur. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisė ieškovėms iš UAB „Kardiolita“ 90 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimo, mirusiojo sutuoktinei – per 220 tūkst. Eur turtinės žalos atlyginimo, dukterims – per 100 tūkst. Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovių ir UAB „Kardiolita“ kasacinius skundus, nusprendė, kad byloje netinkamai apskaičiuotas turtinės žalos atlyginimas, todėl grąžino bylos dalį apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.   

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nukentėjusiam asmeniui dėl sutuoktinio ar tėvo gyvybės atėmimo žala turi būti atlyginama teisingai, siekiant kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau civilinės atsakomybės taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Negali būti naudojamas toks žalos nukentėjusiam asmeniui atlyginimo mechanizmas (nustatant žalos atlyginimo būdą ir dydį), kuriuo būtų paneigiami žalą padariusio asmens teisminės gynybos principai (pavyzdžiui, jo teisė įrodinėti, kad nukentėjusysis prarado teisę į išlaikymą, kad gauna išlaikymą iš kito asmens ir pan.). Civilinė atsakomybė yra ne baudinio, bet kompensacinio pobūdžio. Teismas, nustatydamas turtinės žalos atlyginimo apimtį, turi įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį, taip pat mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Be to, teismas visuomet turi svarstyti galimybę priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinės reikalavimo priteisti jai turtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai nesprendė, kuris iš žalos atlyginimo būdų (periodinėmis išmokomis ar visos žalos dydžio vienkartine išmoka) labiau atitinka kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, neįvertino sutuoktinės galimybės išlaikyti save, taip pat mirusiojo galimybės, jei jis būtų gyvas, teikti sutuoktinei atitinkamo dydžio išlaikymą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo mirusiojo dukterims teisėjų kolegija nurodė, kad nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis ir laikotarpis yra aiškiai reglamentuoti teisės normomis, todėl aplinkybių, susijusių su mirusiojo galimybe, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą, nustatymas jų atžvilgiu neaktualus ir netaikytinas. 

Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priteistinos turtinės žalos sutuoktinei ir vaikams klausimą, netinkamai apskaičiavo mirusiojo gautą vidutinį darbo užmokestį, kuris yra svarbus nustatant sutuoktinės ir vaikų patirtą turtinę žalą (negautas pajamas). Kolegija išaiškino, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį asmuo mirė.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teismai, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, vadovavosi konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: santuokos trukme, ieškovių santykiu su mirusiuoju, jų ryšių pobūdžiu, kokybe ir intensyvumu, nuoširdumu ir pastovumu, giminystės laipsniu, pasekmėmis ieškovių savijautai, psichologiniais padariniais. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovių individualus ryšys su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriami padariniai apytikriai panašūs, todėl konstatavo, kad sprendimas visoms ieškovėms priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Atitinkamai ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis buvo palikta galioti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-238-313/2019).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Dovilė Bružaitė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Įvykių ir renginių kalendorius

Gruodis 2019
P A T K P Š S
25 26 27 28 29

2019.11.29  |  10:00

30 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13

2019.12.13  |  10:00

14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5

Naujienų prenumerata

Sekite mus