lt
En

Teismų pranešimai spaudai

LAT: veiksmai, kai reiškiamas civilinis ieškinys suklastoto dokumento pagrindu, yra pavojingi

2019.04.12

Buvęs dujų prekybos bendrovės vadovas lieka nuteistas dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis, atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, siekė įgyti iš įmonės 1 milijono litų (beveik 300 tūkst. Eur) kompensaciją. Bendrovės vadovas žinojo, kad jo paties patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse iš darbo atleidžiamam vadovui 1 milijono litų kompensacijos išmokėjimas nenustatytas. Visgi neteisėtai pakeistas Darbo tvarkos taisyklių nuostatas (įtrauktas punktas, kad nutraukiant darbo sutartį su įmonės vadovu jam sumokama 1 milijono litų dydžio kompensacija) jis patvirtino savo parašu ir vardiniu antspaudu. Suklastojęs Darbo tvarkos taisykles, buvęs įmonės vadovas pats kreipėsi į teismą dėl kompensacijos išmokėjimo.

Teismai šioje byloje priėmė skirtingus nuosprendžius – pirmosios instancijos teismas asmenį pripažino kaltu (dėl dokumento suklastojimo, pasikėsinimo sukčiauti), o apeliacinės instancijos teismas vadovą išteisino.

Kasacinis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, nesutiko su apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais, kad įrašas Darbo tvarkos taisyklėse dėl atleidžiamam vadovui išmokamos kompensacijos jokių teisinių padarinių nesukelia, kad šių taisyklių pateikimas su civiliniu ieškiniu teismui nėra toks pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos, tokia teismo motyvacija nepagrįsta.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad nors įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, dokumento, kuriame yra tikrovės neatitinkanti informacija, pateikimas ginčą sprendžiančiam teismui nereiškia, kad toks veikimas kiekvieną kartą yra nusikalstamas. Tačiau „kai civilinis ieškinys reiškiamas ir grindžiamas faktiškai tik suklastoto dokumento pagrindu, taip veikiantis asmuo suvokia, kad jis neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokį ieškinį (ar ieškinio reikalavimą) reikšti, tačiau jį vis tiek pareiškia, negalima sutikti su apeliacinio teismo vertinimu, kad tokie asmens veiksmai yra nepavojingi. Atvirkščiai, jie yra pavojingi, nes jais realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, nuosavybę, turtines teises ir interesus, gali būti padaroma žala ar kilti tokios žalos atsiradimo grėsmė“,  – konstatavo kasacinis teismas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino įrodymus. Teismas pagrįstai nustatė, kad įmonės dokumentuose nuostata dėl 1 milijono litų kompensacijos mokėjimo įmonės vadovui, kai jis yra atleidžiamas iš pareigų, atsirado tik tuomet, kai nuteistasis buvo atleistas iš pareigų ir gavo mažesnę išeitinę išmoką nei ankstesni įmonės vadovai. Tad jis, pasirašydamas Darbo tvarkos taisykles, uždėdamas vardinį antspaudą, suprato, kad klastoja tikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti. Pateikdamas teismui suklastotų Darbo tvarkos taisyklių, kuriose buvo nurodyti melagingi duomenys, kopiją, jis siekė apgauti teismą kaip instituciją, sprendžiančią teisinį ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, panaudojo apgaulę, siekė suklaidinti teismą, kad šis priimtų neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas apgaulės faktą nustatė ir detaliai argumentavo, padarė tinkamas išvadas, kuriomis abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-92-648/2019).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Įvykių ir renginių kalendorius

Liepa 2019
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31 1 2 3 4

Naujienų prenumerata

Sekite mus