Teismų pranešimai spaudai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl kelio servituto turinio ir servituto turėtojo teisės įsirengti kelią be žemės sklypo savininko sutikimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas leisti jam be žemės sklypo savininko (atsakovo) sutikimo atlikti servituto kelio, esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, remonto darbus, nepažeidžiant kelio matmenų. Ieškovas nurodė, kad jis planuoja jam priklausančiame žemės sklype kasti naudingąsias iškasenas, todėl būtina suremontuoti atsakovo žemės sklype esantį kelią tam, kad juo galėtų išvežti savo sklype iškasamą smėlį.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, iš esmės leisdamas ieškovui įrengti atsakovo sklype kelią, pritaikytą važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Teismas konstatavo, kad atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje yra galimybė važiuoti transporto priemonėmis, ieškovas naudojosi kelio servitutu. Neatlikus servituto kelio remonto darbų, ieškovas negali naudotis kelio servitutu savo teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti, t. y., pakeitus ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį, eksploatuoti šio sklypo kaip naudingųjų iškasenų teritorijos. Teismo nuomone, servituto kelio, einančio per atsakovui priklausančią pievą, sutvirtinimas nesuvaržytų atsakovo teisių, nes dėl kelio remonto darbų nebūtų pakeista nei kelio servituto apimtis, nei jo turinys ar paskirtis. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais.

Pateiktame kasaciniame skunde atsakovas teigė, kad teismai, leisdami ieškovui įrengti jo sklype kelią, nepagrįstai išplėtė pirminį registruoto kelio servituto turinį. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas buvo nustatytas ieškovo žemės ūkio paskirties sklypui, be to, buvo registruotas tik kelio servitutas, bet pats kelias neįrengtas, tai – per pievą einantis takas.

Išnagrinėjęs bylą kasacinis teismas nurodė, kad kelio servituto turinys nebuvo konkrečiai nustatytas, todėl teismai turėjo jo turinį aiškinti pagal CK 4.112 straipsnio 2, 3 dalis, t. y. kilus abejonėms dėl servituto ir nesant galimybių jį nustatyti, laikoma, kad servitutas mažiausias, be to, servituto turinį lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas nustatytas administraciniu aktu tuo metu, kai tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypai buvo žemės ūkio paskirties. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę atsakovo sklypu važiuoti ne bet kokiomis (įvairiomis) transporto priemonėmis, bet tik žemės ūkio veiklai naudojama technika. Kelio servituto naudojimą lėmė ir žemės ūkio darbų sezoniškumas bei intensyvumas.

Kasacinis teismas nurodė ir tai, kad teismai nepagrįstai ieškovo veiksmus, kuriems atlikti jis prašė teismo leidimo, vertino kaip kelio remontą, bet ne kaip kelio įrengimą. Augaliniu sluoksniu padengto žemės sklypo, kuriame yra daugiametė pieva, vieta, neturinti nė vieno kelio elemento, nors joje ir nustatytas kelio servitutas, nėra kelias Kelių įstatymo prasme. Augalinio sluoksnio pašalinimas ir pagrindinių kelio elementų – kelio sankasos, kurią ketinama supilti iš smėlio ir žvyro mišinio, įrengimas bei griovių vandeniui nutekėti įrengimas kelio pakraščiuose yra kelio tiesimas (įrengimas), bet ne jo remontas, taigi negali būti remontuojama tai, ko nėra.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad kelio servitutas – tai teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (kelio servitutas) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus.

Pakeitus ieškovui priklausančio žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustačius naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos, ieškovas ketina įgyvendinti teisę į žemės sklypą, naudodamas jį pagal naujai nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą – vežti sunkvežimiais smėlį ir važiuoti kita smėlio karjerui eksploatuoti naudojama technika – ir pasinaudodamas atsakovo sklype nustatytu kelio servitutu, kuriuo jam suteikta tik teisė važiuoti žemės ūkio veiklai naudojama technika.

Kasacinis teismas padarė išvadą, kad teismai netinkamai aiškino kelio servitutą reglamentuojančias teisės normas ir taip pakeitė kelio servituto turinį, nes leido be atsakovo sutikimo įrengti smėlį vežančioms transporto priemonėms tinkamą važiuoti kelią. Teismai taip iš esmės ieškovui suteikė teisę, kuri jam nebuvo suteikta administraciniu aktu nustatant kelio servitutą.

Kasacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmetė.   

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. e3K-3-181-403/2023.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Tel. (8 5) 262 7871, 8 68 584 863
El. paštas r.kraulise@lat.lt
lat.lt
Sekite mus LinkedIn