Teismų pranešimai spaudai

2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl pagal panaudos sutartį naudoto gyvenamojo namo rekonstravimo, atlikto savininkui leidus, tačiau ne teisės aktų nustatyta tvarka, išlaidų atlyginimo.

Pastatų savininkė (ieškovė) ieškiniu prašė teismo iškeldinti iš jai priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų mirusio sūnaus sugyventinę (atsakovę) ir anūką (atsakovą). Priešieškiniu buvo prašoma priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovai naudojosi ieškovės pastatais panaudos sutarties pagrindu. Ieškovei leidus atsakovė ir dar būdamas gyvas jos sūnus gyvenamąjį namą savo lėšomis rekonstravo. Nei gyvenamojo namo rekonstravimo projekto, nei statybos leidimo atsakovė neturi, t. y. atliktas gyvenamojo namo rekonstravimas yra savavališka statyba.

Pirmosios instancijos teismas iškeldino atsakovus iš ieškovės pastatų, sprendimo vykdymą atidėjo iki 2022 m. liepos 1 d., o atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad atsakovai iš ieškovės pastatų turi išsikelti iki 2024 m. spalio 26 d. Teismai nusprendė, kad priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją už ne teisės aktų nustatyta tvarka atliktą gyvenamojo namo rekonstravimą (savavališką statybą) nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir išaiškino, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu ar jo dalimi, kuris pastatytas savavališkai, taikomas ir tuo atveju, kai statinys yra neteisėtai rekonstruotas. Kol savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (TPSŽNVPĮ) nustatyta tvarka, įteisinant atliktą statinio (jo dalių) rekonstravimą, tol negali būti sprendžiama dėl savininko pareigos kompensuoti už statinio pagerinimą vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad dar nėra išspręstas ieškovės gyvenamojo namo savavališko rekonstravimo padarinių šalinimo klausimas, kuris pagal TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 5 dalį gali būti sprendžiamas įteisinant atliktą gyvenamojo namo rekonstravimą tik esant tam tikroms sąlygoms. Dėl to nėra teisinio pagrindo nuspręsti dėl atsakovės pareikšto reikalavimo priteisti jai iš ieškovės kompensaciją už rekonstravimo būdu atliktus ieškovės gyvenamojo namo pagerinimus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. e3K-3-231-684/2024 (2024.11.29).

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Tel. +370 685 84 863
El. paštas i.mastenica@lat.lt 
https://www.lat.lt/
Sekite mus LinkedIn