Skip to content
logo
lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Lietuvos apeliacinis teismas išteisino Eglę Kusaitę

2014.04.04

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien priėmė naują nuosprendį už rengimąsi įvykdyti teroro aktą nuteistos Eglės Kusaitės byloje – mergina išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
Anot Apeliacinio teismo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą.
 
Teismas pripažino, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose iš tikro viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų kaip savižudė sprogdintoja ketina įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijos (toliau – RF) teritorijoje. Taip pat įrodyta, kad ji atsisiuntė knygas apie sprogstamąsias medžiagas, internetu ir telefonu bendravo su RF piliečiais M., ketino vykti į Maskvą, iš M. gavo piniginę perlaidą kelionės išlaidoms padengti, naują Lietuvos piliečio pasą, RF vizą. Į Maskvą mergina nenuvyko, nes ją iš Kauno autobusų stotyje sulaikė pareigūnai.
 
Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė teisingai, tačiau padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą rengimasis padaryti nusikaltimą turi pasireikšti kaip sąlygų nusikaltimui sudarymas: įsigijimas konkrečių priemonių, plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimą lengvinančių sąlygų sudarymas.
 
Baudžiamosios teisės teorija mini „tyčios iškėlimo aikštėn“ sąvoką, kai asmuo žodžiu, raštu ar kitaip praneša apie ketinimus padaryti nusikaltimą, tačiau neatlieka veiksmų, kuriais rengiamasi padaryti konkretų nusikaltimą. Tokie veiksmai nelaikomi rengimusi įvykdyti nusikaltimą. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardinti E. Kusaitės veiksmai kaip tik ir buvo tyčios iškėlimas aikštėn, bet jie neperaugo į rengimąsi įvykdyti konkretų teroro aktą. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios E. Kusaitė yra išteisinama.
 
Teismas taip pat nustatė, kad kai kurie E. Kusaitės ir jos gynėjo skundo argumentai dėl nusikalstamos veikos provokavimo yra pagrįsti. Byloje nustatyta, kad apie E. Kusaitės pasisakymus dėl jos ketinimų žinojo Lietuvos ir RF institucijos. Be to, byloje yra Valstybės saugumo departamento pažyma apie E. Kusaitės veiksmus, kurioje nurodyta, kad jos atžvilgiu netikslinga taikyti prevencines priemones, pvz., įspėti merginą, kad jos veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir pan. Vietoje to dėl E. Kusaitės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Tačiau Apeliacinio teismo kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo: iš bylos matyti, kad tyrimas pradėtas dar iki tam tikrų E. Kusaitės veiksmų padarymo, prokuroro iniciatyva apie merginos ketinimus buvo informuotos Rusijos institucijos, tačiau jau po to mergina be ypatingų sunkumų gavo vizą iš Rusijos Federacijos ir susiplanavo kelionę iš Klaipėdos. Iš to seka išvada, kad kaltinime nurodyti veiksmai buvo atlikti jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas daro išvadą, kad Rusijos viza merginai buvo išduota tam, kad ją vėliau galima būtų sulaikyti kelionės į Maskvą metu ir pateikti kaltinimus dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą. Todėl kolegija daro išvadą, kad teisėsaugos organai provokavo merginą, t.y. sudarė sąlygas jai atlikti veiksmus, kurie vėliau tapo kaltinimų dalimi.
 
Primename, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu Eglė Kusaitė buvo nuteista už rengimąsi įvykdyti teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte, jai buvo skirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Teismas buvo paskelbęs, kad E. Kusaitė bausmę atliko, mat į bausmės atlikimo laiką buvo įskaityti suėmime praleisti mėnesiai. Teismas buvo išteisinęs E. Kusaitę dėl bendrininkų ar organizuotos grupės kūrimo teroro aktui atlikti.
 
Apeliacinius skundus šioje byloje buvo pateikę prokuroras, E. Kusaitė ir jos gynėjas.  Prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, E. Kusaitę pripažinti kalta ir skirti jai galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę. E. Kusaitė ir jos gynėjas prašė ją visiškai išteisinti.
 
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar galės būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
 
Norėdami prenumeruoti Lietuvos apeliacinio teismo naujienas, apsilankykite Teismo interneto svetainėje: http://www.apeliacinis.lt. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
 
Kristina Petrošienė
Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
(atstovė spaudai)
Tel. 8 70 663 230
Mob. 8 652 56655
el. p. kristina.petrosiene@apeliacinis.lt
www.apeliacinis.lt