Teismų pranešimai spaudai

Pilietybė: Europos Sąjungos teisė nepaveikia valstybių narių kompetencijos dėl pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygų nustatymo, tačiau sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo turi būti patikrinta, ar nebuvo pakenkta Europos Sąjungos pilietybę reglamentuojančių nuostatų veiksmingumui bei patikrintas atitinkamo pilietybės netekimo proporcingumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. lapkričio 27 d. priimta nutartimi patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo dalies pagrįstumą ir teisėtumą. Ginčyta įsakymo dalimi ministras nusprendė, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijęs kitos valstybės pilietybę.

Byloje buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl vidaus reikalų ministro įsakymo atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams. Remdamasis Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo nuostatomis bei Konstitucinio Teismo jurisprudencija, LVAT konstatavo, jog įvertinus ginčo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo, kaip iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikoje gyvenusių asmenų, palikuonio statusu, pareiškėjas negali būti pripažintas privilegijuotu įpėdiniu dvigubos pilietybės požiūriu. Taigi, LVAT vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad pareiškėjas pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį ir Pilietybės įstatymo nuostatas turi teisę būti Lietuvos Respublikos ir kartu kitos valstybės piliečiu situacijose, kuriose ribotai leidžiama dviguba pilietybė. Be to, byloje akcentuotas Lietuvos geopolitinės orientacijos aktualumas grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste, kai sprendžiama dėl dvigubos pilietybės.

Nagrinėdamas šią bylą, LVAT pažymėjo, jog ginčyta įsakymo dalimi pareiškėjas taip pat neteko Europos Sąjungos pilietybės, kurią įgijo ir turėjo būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu. Taigi pareiškėjas neteko Europos Sąjungos piliečio statuso ir jam priskiriamų (su juo susijusių) teisių.

Europos Sąjungos teisės taikymo nagrinėtoje byloje klausimu LVAT pažymėjo, jog Europos Sąjungos pilietybė – tai Europos Sąjungos pirminės teisės institutas, kylantis iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Europos Sąjungos teisėje niekada nebuvo siekiama paveikti valstybių narių kompetencijos nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas niekada nekvestionavo šios valstybių narių kompetencijos. Tačiau LVAT nurodė, jog būtina atsakyti teisiškai reikšmingą klausimą, ar nebuvo pakenkta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų dėl Europos Sąjungos pilietybės veiksmingumui. LVAT pažymėjo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad nacionaliniuose teisės aktuose numatytas pilietybės netekimas, dėl kurio prarandamas Europos Sąjungos piliečio statusas, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, o nacionalinėje teisėje numatytas automatinis pilietybės netekimas pripažintinas neproporcingu.

Išnagrinėtoje byloje įvertinęs vidaus reikalų ministro ir Migracijos departamento veiksmus, taip pat pareiškėjo nebendradarbiavimą su šiomis institucijomis (nereagavimą į jam siųstus pranešimus, prašymus ir įspėjimus bei teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą dvigubos pilietybės situacijoje), LVAT nustatė, kad nebuvo pažeisti Europos Sąjungos teisėje įtvirtinti reikalavimai užtikrinti tai, jog Europos Sąjungos pilietybės netekimas nebūtų automatinis ir neproporcingas. Dėl to ginčyta įsakymo dalimi sukeltas pareiškėjo turėtos Europos Sąjungos pilietybės netekimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Administracinė byla Nr. eA-2200-1188/2024

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Violeta Narbutienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 268 5583, 8 655 22 506
El. paštas v.narbutiene@lvat.lt
https://www.lvat.lt/