lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Paskelbtas nuosprendis viešosios tvarkos pažeidimo ir šmeižimo byloje

2021.07.21

Šiandien Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose paskelbtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo G. V. išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – viešosios tvarkos pažeidimo ir šmeižto. G. V. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, tyčia purškiamais dažais užrašė ant kelio asfaltuotos dangos žodžius „Skvernelis 1 km vagies namai“ ir rodyklės ženklą, nurodant kryptį, tokiu būdu viešai apie buvusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apylinkės teismas, išteisindamas G. V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, konstatavo, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Nagrinėjamoje byloje didžioji dalis teisiamųjų posėdžių metu liudytojais apklaustų kaimo gyventojų  vieningai tvirtino, kad užrašą ant kelio tikrai matė, tačiau dėl to, jie savo įprastinės veiklos nenutraukė, nepakeitė savo planų, nenutraukė kelionės, neišlipo iš automobilio apžiūrėti užrašo, taip pat dėl to nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Be to, dauguma liudytojų apie jį sužinojo tik iš žiniasklaidos priemonių. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nustatyta, jog  dėl užrašo būtų buvęs sutrikdytas eismas. Nenustatyta ir tai, kad kas nors iš užrašą mačiusių asmenų būtų atsitraukęs nuo įprastinės savo veiklos, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nukentėjusiuoju pripažintu Sauliaus Skvernelio įprastinė veikla tą dieną nutrūko. Teismo vertinimu G. V. veiksmai nėra tiek pavojingi, kad juos būtų galima kvalifikuoti kaip nusikaltimą, šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas G. V. administracinės atsakomybės klausimas.

Išteisindamas G. V. dėl šmeižto, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra laikytina paskutine teisine priemone, kuri turi būti taikoma išimtinais atvejais siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją. Atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės paprastai yra vertinamas paskleistas informacijos turinys, kontekstas, formuluotės, kaltininko veiksmų intensyvumas, sistemingumas, motyvai ir tikslai. Taikant baudžiamąją atsakomybę svarbu yra ir kaltininko tyčia, motyvai ir tikslai. Iš kaltinamojo paaiškinimų teismas sprendė, jog užrašu, jis neturėjo tikslo apkaltinti nukentėjusįjį įvykdžiusį kriminalinį nusikaltimą -vagystę. Šiuo užrašu kaltinamasis siekė išreikšti savo poziciją, kuri jam susiformavo dėl kelio asfaltavimo. Teismas  pažymėjo, kad užrašas daugeliui teisme apklaustų liudytojų sukėlė asociacijas ne su tikrovės neatitinkančios informacijos apie patį politiką paskleidimu ar jo šmeižimu įvykdžius nusikaltimą, o užrašą susiejo su naujai išasfaltuotu ir viešai aptarinėjamu keliuku. Bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, šiuo atveju nukentėjusiojo reputacija turėjo būti ginama civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nuosprendį priėmusi teisėja Vaida Sinkevičienė pabrėžė, kad nors G. V. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau G. V. elgesys, reiškiant savo nuomonę, nėra pateisinamas ir tinkamas. Teismo vertinimu G. V. atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant civilinę ir/ar administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Ugnė Rėkutė
Vilniaus regiono apylinkės teismo
Teisėjo padėjėja
Ukmergės g. 322, LT–09600, Vilnius
Mob. (8 527) 53 977
Faks. (8 527) 51 415
www.teismai.lt
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai