Skip to content
logo
lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Teisingumą užtikrina tik aktyvus teismas

2024.06.12

2024 m. birželio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Inspekcijos) 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1300 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdama UAB „B“ direktorė, leido trečiųjų šalių piliečiams vairuoti šios įmonės valdomą krovininį kelių transportą, vykdyti vairuotojų darbus, nesudarius darbo sutarčių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. K. skundas tenkintas, Inspekcijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas netenkino Inspekcijos atstovo apeliacinio skundo.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Inspekcijos atstovas prašyme dėl bylos atnaujinimo nurodė, kad G. K. su darbuotojais, trečiųjų šalių piliečiais, vykdančiais darbo funkcijas įmonės naudai su įmonės darbo priemonėmis, dokumentais ir licencija, vengė teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti darbo santykius, juos bandė paslėpti civiline bendradarbiavimo sutartimi, taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas nelegalus darbas įmonės naudai. Institucijos atstovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad šiuo atveju nelegalaus darbo požymių nėra, netinkamai taikė įstatymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nagrinėjo klausimą dėl nelegalaus darbo požymių aiškinimo ir jų nustatymo.

Byloje nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais trečiųjų šalių piliečiai gabeno prekes vairuodami UAB „B“ priklausančius krovininius automobilius. Byloje taip pat nustatyta, kad šie asmenys nebuvo sudarę darbo sutarčių su UAB „B“, tačiau buvo sudarę darbo sutartis su įmone „K“; atitinkamai tarp UAB „B“ ir įmonės „K“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią įmonės susitarė bendradarbiauti gabenant automobilių detales. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog tarp vairuotojų ir UAB „B“ buvo susiklostę darbo santykiai. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, byla turi būti nutraukta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad in dubio pro reo principas negali būti aiškinamas atsietai nuo teismo pareigos išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taigi, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti ir neturi vengti aktyvaus vaidmens procese.

Šioje byloje santykių, susiklosčiusių tarp vairuotojų ir UAB „B“, turinys bei teisinis jų vertinimas turi esminę reikšmę nustatant nelegalaus darbo požymius arba jų nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vairuotojams buvo leidžiama naudotis UAB „B“ priklausančiais krovininiais automobiliais, tačiau nesiaiškino tokio leidimo juridinio pagrindo ir galimybės tokį leidimą suteikti, atsižvelgiant į krovinių pervežimą kaip licencijuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Išnagrinėjusi bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė reikšmingų aplinkybių, taigi, pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Šie pažeidimai pripažinti esminiais ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. 2AT-33-976/2024.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Ieva Mastenica
Laikinai atliekanti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovės ryšiams su visuomene funkcijas
Tel. +370 685 84 863
El. paštas i.mastenica@lat.lt
lat.lt/