Skip to content
logo
lt
En

Teismų sistemos naujienos

Bankroto ir restruktūrizavimo procesų sąveika

Bankroto ir restruktūrizavimo procesų sąveika
2022.05.04

COVID-19 pandemijos pirmosios bangos metu Lietuvoje nemažai buvo kalbama apie verslui tenkančius finansinius iššūkius. Tai paskatino ir aktyvesnes diskusijas apie bankroto bei restruktūrizavimo procesus. Šiame straipsnyje Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) Edita Stanišauskaitė aptaria, kokia šių procesų tarpusavio sąveika, t. y. ar bankroto bylos iškėlimas visais atvejais reiškia juridinio asmens pabaigą ir, priešingai, ar restruktūrizavimo proceso inicijavimas jau leidžia konstatuoti juridinio asmens „išgelbėjimą“.

Restruktūrizavimo ir bankroto procesų tikslai bei sąlygos pradėti šiuos procesus yra skirtingi. Restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti laikinų sunkumų turinčią, tačiau vis dar veikiančią gyvybingą įmonę ir padėti jai išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti. Tokio proceso metu taikomos ekonominės, techninės, organizacinės ir kitos priemonės, kuriomis bandoma ir siekiama sugrąžinti įmonę į rinką. Bankrotas yra tik kraštutinė priemonė, nes šiuo procesu siekiama likviduoti juridinį asmenį, t. y. pašalinti nemokų rinkos dalyvį iš rinkos. Pažymėtina, kad vis dėlto bankroto bylos iškėlimas nebūtinai reiškia mirties nuosprendį įmonei, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas – sėkmingą jos sugrįžimą į rinką. Pradėjus vieną iš šių procesų (bankroto ar restruktūrizavimo), gali prireikti pereiti iš vieno proceso į kitą. Taigi, toliau šiame straipsnyje aptarsime, kaip ir kokiais atvejais galima iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą ir, priešingai, iš restruktūrizavimo – į bankroto procesą.

Iš bankroto bylos – į restruktūrizavimo bylą

Kaip paminėta pirmiau, bankroto byla iškeliama nemokiai įmonei, t. y. tokiai įmonei, kuri laiku negali įvykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Todėl kyla klausimas, kaip įmonė, kuri nepajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir yra nemoki, vis dar gali procese tikėtis restruktūrizavimo ir perspektyvų konkurencingoje rinkoje?

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės mokumas, iškėlus bankroto bylą, gali keistis. Vykstant bankroto procesui kartais ir nedidelė kreditorių pagalba, verslo idėja arba pasikeitusi padėtis rinkoje gali iš esmės pakeisti situaciją ir taip padėti išsaugoti verslą – nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Galimybė atkurti verslą skatina teigiamą visuomenės požiūrį į sunkumus patiriančius verslininkus, gerina investicinį klimatą. Galimybė bankrutuojančiai įmonei pasirengti restruktūrizavimui ir nutraukti bankroto bylą yra patraukli visiems bankroto proceso dalyviams. Tokiu teisiniu reglamentavimu teikiamas prioritetas restruktūrizavimui, išsaugant veikiantį ūkio subjektą, teikiantį naudą visai šalies ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1822-553/2020).

Pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį kreditorių susirinkimui gali pateikti šie asmenys: 1) įmonės nemokumo administratorius; 2) kreditorius; 3) įmonės dalyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-1120/2021). Taip pat minėti asmenys kreditorių susirinkimui turi pateikti ir restruktūrizavimo plano projektą.

Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į restruktūrizavimo projekto svarstymą kreditorių susirinkime ir pažymėjo, kad siekiant iš bankroto bylos pereiti į restruktūrizavimo procesą turi būti gautas juridinio asmens dalyvių ir kreditorių daugumos pritarimas. Taigi, įmonės ir jos kreditorių bendradarbiavimas restruktūrizavimo procese yra viena iš esminių sąlygų restruktūrizavimo proceso sėkmei atkuriant bankrutuojančios įmonės mokumą. Nesant juridinio asmens dalyvių ar kreditorių daugumos pritarimo restruktūrizavimo procesui dėl suinteresuotų asmenų ginčų gausos, gali būti sudėtinga užtikrinti restruktūrizavimo proceso veiksmingumą. Todėl tiek sklandus perėjimas iš bankroto į restruktūrizavimą, tiek veiksmingas restruktūrizavimo procesas galimas tik esant kreditorių daugumos valiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249-1120/2022).

Be to, reikėtų nepamiršti ir Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintų terminų laikymosi. Pasinaudoti galimybe pereiti į restruktūrizavimo procesą galima bet kurioje nemokumo proceso stadijoje, tačiau tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, nes likvidavimo etapu įmonės turtas parduodamas, o ūkinė veikla tęsiama tik tais atvejais, kai siekiama parduoti visą įmonę kaip komplektą. Taigi, įmonei perėjus į likvidavimo etapą, durys restruktūrizavimui užveriamos.

Iš restruktūrizavimo bylos – į bankroto bylą

Restruktūrizavimo byla keliama veikiančiai ir gyvybingai įmonei, kuriai siekiama padėti įveikti laikinus finansinius sunkumus, gaunant kreditorių pagalbą. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kai pradėjus restruktūrizavimo procesą vis dėlto tenka spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Konkretūs restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Ypač reikšmingi pagrindai susiję su mokestinių prievolių nevykdymu, kadangi mokesčių nemokėjimas yra signalas, kad restruktūrizuojama įmonė negeba tinkamai vykdyti visus mokestinius įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasakęs, kad iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei įmonė nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Veiksmingam restruktūrizavimo procesui itin svarbus tinkamas juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1142-407/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad galima svarstyti apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir perėjimą į bankroto bylą tais atvejais, kai, pavyzdžiui, įmonei vis dėlto nepavyksta pritraukti investuotojų, tinkamai valdyti finansinius srautus (einamieji mokesčiai valstybės biudžetui nemokami dar nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, o restruktūrizavimo plane numatyti mokėjimai kreditoriams tinkamai nevykdomi esamu laikotarpiu), tokiais atvejais įvertinus bendrą situaciją rinkoje, esama įmonės padėtis neleistų tikėtis, kad ji galėtų pagerinti finansinę būklę ir atkurti mokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1435‑450/2020).

Iš esmės nesvarbu, kuriuo iš Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintų pagrindų nutraukiama restruktūrizavimo byla, teismas visais atvejais turi pareigą savo iniciatyva spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus įgyvendinti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo – svarstymo, kadangi laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos bus ne tik daroma žala pačiai įmonei ir kreditoriams, bet ir didinamos įmonės skolos. Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir siekiant iškelti bankroto bylą, jokie ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturi būti atliekami, nes šioje byloje svarstoma dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukus restruktūrizavimo bylą. Taigi, teismui, nutraukus restruktūrizavimo bylą, privaloma svarstyti apie bankroto bylos iškėlimo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑251‑450/2022).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimas juridiniam asmeniui savaime neleidžia daryti galutinės išvados apie juridinio asmens likimą. Kreditoriams siekiant padėti nemokiai įmonei ar pasikeitus aplinkybėms, įmonė gali bandyti sugrįžti į rinką. Ir, priešingai, netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą ir prisiimtus įsipareigojimus, teismas turi pareigą spręsti dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Straipsnio autorė: Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) Edita Stanišauskaitė