lt
En

Teismų sistemos naujienos

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius: turime daug galimybių nustebinti Europą

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius: turime daug galimybių nustebinti Europą
2020.11.16

„Jis užaugo pilkame daugiabutyje, paauglystėje lenkė nugarą statybose, nes norėjo padėti mamai, vienai auginusiai du vaikus. Tai pradžia istorijos žmogaus, didžiosiomis raidėmis jau įrašyto į Lietuvos politikos istoriją ir neabejotinai apie save dar leisiančio išgirsti visai Europai“, – šitaip žurnalistas Edvardas Žičkus neseniai rašė apie jaunąjį šalies politiką, eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, kuris šiandien yra žurnalo TEISMAI.LT pašnekovas.

O kaip Jūs pats prisistatytute?

Aš esu vyras, dviejų vaikų tėvas, sūnus ir brolis – man atrodo, tai yra svarbiausios mano pareigos, nes jos amžinos. Ministro ir komisaro pareigos man, žinoma, yra svarbios, nes esu atsakingas už tai, kokia bus Lietuvos ir Europos ateitis, ir tai labai prasmingas darbas. Tačiau kartu aš puikiai suvokiu, kad vienas ar kitas politinis postas yra laikinas. Laikinumas man yra motyvacija išnaudoti turimą laiką iniciatyvoms, kurios atrodo svarbios. Kartu tai paskata suvokti, kad gyvenime yra ir amžinų dalykų, vienas jų – šeima.

Europos Komisijoje esate atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Kokia tai atsakomybė?

Mes gyvename lūžio metu, kai žmonija ima suprasti, kad neatsakingas požiūris į aplinką, pavojaus signalų, kuriuos mums siunčia gamta, ignoravimas gali nulemti liūdnas pasekmes. Koronaviruso pandemija yra pavyzdys, kaip neatsakingas elgesys su laukiniais gyvūnais, galinčiais pernešti zoonozines ligas, gali kainuoti tūkstančius gyvybių. Žinoma, yra ir kur kas mažiau pastebimų, bet taip pat rimtų problemų. Tiek kalbant apie oro ir vandens taršą, tiek apie išteklių trūkumą. Dėl to spręsti šias problemas, užkirsti kelią pasekmėms man yra labai prasminga atsakomybė.

Kai išgirdote apie šias pareigas, kokia buvo pirma mintis?

Ne paslaptis, kad iš pradžių labai nustebau. Kadangi buvau Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministru, tikėjausi, jog man bus pasiūlytas panašios srities portfelis. Bet tai, kas man buvo pasiūlyta, iškart atrodė labai prasminga. Kuo daugiau gilinausi į šią sritį rengdamasis atsakyti į klausimus Europos Parlamente, kuo ilgiau dirbu šiame poste, tuo įdomesnė man atrodo ši problematika.

Kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste? Ar mes mokame rūpintis savo aplinka? Ar tausojame gamtą ir jos išteklius? Ar mums rūpi, kuo kvėpuojame, ką valgome ir geriame?

Mes labai mėgstame save nuplakti, kalbėti, kad mums blogai sekasi, visur atsiliekame. Dažniausiai taip nėra, įskaitant ir aplinkos problemas. Ir nors Lietuvoje kyla aplinkosauginių iššūkių, ji atrodo ne blogiau nei kitos ES šalys.
Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai rodo, kad aplinkos, ypač oro ir vandens, būklė Lietuvoje yra gera. Mūsų šalis padarė nemažą pažangą atliekų tvarkymo srityje – nuo 2014 m. perpus sumažino į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, labai gerai perdirba atliekas, tačiau platesnis antrinių žaliavų panaudojimas gamybai išlieka iššūkiu.

Jau pramokome gražių žodžių derinių: aplinkosaugos tvarumas, vartojimo kultūra, darna su gamta, esu neutralus gamtai / aplinkai… Į ką labiausiai turime atkreipti dėmesį, kad šie žodžiai nebūtų tik skambios frazės?

Būtent į turinį ir reikia atkreipti dėmesį. Žodžiai be turinio, be veiksmų, be pastangų keistis yra vadinamieji greenwashing, ir nieko daugiau. Kalbant apie aplinkosaugą ir klimato kaitą, mano nuomone, svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ką sako mokslo bendruomenė. Šios žinios, per ilgus darbo metus sukaupti duomenys ir ekspertinės įžvalgos yra geriausias naujų iniciatyvų, inovatyvių sprendimų, taip pat ir siekio išlaikyti sėkmingos žaliosios politikos tęstinumą pagrindas.

Visą straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 3–5 psl.

Straipsnį taip pat galite perskaityti portale Delfi.lt.

Įvykių ir renginių kalendorius

Naujienų prenumerata

Sekite mus