lt
En

Teismų sistemos naujienos

Lietuvos baudžiamoji politika – viena griežčiausių Europoje

Lietuvos baudžiamoji politika – viena griežčiausių Europoje
2015.05.14

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko konferencija „Bausmė: ką sako įstatymas ir ko nori visuomenė?“. Jos metu įvairių institucijų atstovai diskutavo, ar galiojantys įstatymai leidžia teismams pritaikyti teisingą bausmę ir kokie yra visuomenės lūkesčiai. Konferencijos dalyviai sutarė, kad siekiant efektyvios baudžiamosios politikos įgyvendinimo būtina ieškoti alternatyvų bausmių atlikimui įkalinimo įstaigose.

Konferencijos pranešime Lietuvos bausmes lygindamas su Europos baudžiamąja politika, kriminologas Gintautas Sakalauskas teigė, kad baudimo klimatą kuria žmonės. „Šiuo metu esame arktinėje juostoje baudimo griežtumo prasme, laisvės atėmimo bausmę skiriame ir per dažnai, ir per ilgam laikui“, - pažymėjo mokslininkas. Pasak G. Sakalausko, per  pastaruosius 10 metų sunkiausių smurtinių nusikaltimų sumažėjo net 3 kartus, o kalinių skaičius išliko toks pats. „Pagal žmonių įkalinimą, esame pirmi Europoje, nors registruotas nusikalstamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kylant visuomenės pasitikėjimui teisėsauga, kreipimųsi dėl nusikaltimų tik daugės, o turint tokią griežtą baudžiamąją politiką, kalinių skaičius įkalinimo įstaigose didės ir  toliau“, – prognozavo Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Apie Lietuvos baudžiamąją politiką ir bausmių taikymą pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Vytautas Masiokas, pritardamas akademikų minčiai, kad Lietuvoje bausmių politika nėra pakankamai efektyvi, kalbėjo pavyzdžiais. „Kaip kaltinamajam paskirti teisingą bausmę, jeigu Baudžiamojo kodekso įstatymas numato vienintelę galimybę – laisvės atėjimą?“, – kėlė klausimą kasacinio teismo teisėjas. Pasak LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo, kovo mėnesio Baudžiamojo kodekso pataisos, leidžiančios plačiau taikyti bausmės vykdymo atidėjimą – pirmieji žingsniai europietiškos baudimo kultūros link. „Teisėjai galės skirti ne tik teisėtas, bet ir teisingas bausmes bei adekvačiai taikyti laisvės atėjimo bausmę“, – akcentavo LAT teisėjas.

Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovės Dovilės Šakalienės, valstybės mašina dažnai nesuveikia, kai reikia apginti prievartaujamą, mušamą, ar mokomą vogti vaiką, bet kai šis paaugęs apiplėšia praeivį, sumuša moterį parke – mechanizmas suveikia ir nubaudžia jį laisvės atėmimu. „Mes baudžiame dažniausiai tuos, kurių laiku neapgynėme“, – emocingai kalbėjo konferencijos pranešėja.

Konferencijos metu buvo aptarta ir įkalintų asmenų reintergracijos „virtuvė“. Kalėjimų departamento atstovas Rokas Uscila, kalbėdamas apie perpildytus kalėjimus ir juos prižiūrintį personalą, pabrėžė, kad svarbiausia – žmogiškieji ištekliai. „Tiesiogiai su nuteistaisiais dirbantys žmonės turi būti labai gerai paruošti, kvalifikuoti, turintys psichologinių žinių, mokantys daryti poveikį ir valdyti krizines situacijas. Bėda ta, kad tokius specialistus užauginus ir į juos nemažai investavus, sistema jų nepajėgi išlaikyti – juos paprasčiausiai „perperka“. Todėl būtinos reformos“, – teigė vyriausiasis patarėjas.

Diskusijoje apie baudžiamąjį įstatymą ir visuomenės lūkesčius buvo paliestas ir klausimas, susijęs su lietuvių mentalitetu. Į klausimą, kodėl žmonės taip nori keršto, mėgino atsakyti žurnalistas, Nepriklausomybės akto signataras Rimvydas Valatka. Pranešėjas prisiminė Lietuvos istorinę praeitį, palietė šiuolaikinę žiniasklaidą ir jos sensacijų gamybos metodus bei skleidžiamą nepasitikėjimą teisėsauga. „Kuo daugiau nepasitikėjimo valstybėje, tuo daugiau nuteistųjų. Vertindami pasitikėjimą institucijomis – teismais ar policija – prisiminkime kitą tyrimą, kuris parodė, kad tik 14 proc. lietuvių pasitiki savo artimaisiais“, – kalbėjo R. Valatka.

Renginyje savo gyvenimo ir sėkmės istorijomis sutiko pasidalinti ir buvę kaliniai. Pasakodami apie nelengvą patirtį ir dėkodami šiuo metu psichologinę ir socialinę pagalbą jiems teikiantiems žmonėms, nuteistieji teigė, kad įkalinimo įstaigos ir jose praleistas laikas savaime nieko nekeičia, dažniau – blogina situaciją. „Kokiame name gyveni, tokiomis taisyklėmis ir vadovaujiesi. Turi būti sukurta stipri pagalbos sistema tiems, kurie nori keistis“, – akcentavo įkalinimo bausmę kadaise atlikę pranešėjai.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas  Julius Sabatauskas. Visi dalyviai ir svečiai sutiko su mintimi, kad teisingumas negali tapti keršto įrankiu.

Konferenciją organizavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Nacionalinė Teismų administracija, Lietuvos apeliacinis  teismas ir Vilniaus apygardos teismas.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį. Daugiau informacijos interneto tinklapiuose: www.lat.lt, www.teismai.lt.

 

Informaciją parengė
Živilė Jokimaitė-Dolgich
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
tel. (85) 262 7871
mob.tel. +370 685 84 863
Gynėjų g. 6, LT-01109, Vilnius

Įvykių ir renginių kalendorius

Lapkritis 2020
P A T K P Š S
26 27 28 29 30

2020.10.30  |  10:00

31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27

2020.11.27  |  10:00

28 29
30 1 2 3 4 5 6

Naujienų prenumerata

Sekite mus