Skip to content
logo
lt
En

Teismų sistemos naujienos

Viešas pareiškimas teisėjų atlyginimų klausimu

Viešas pareiškimas teisėjų atlyginimų klausimu
2022.07.05

Išmintis, intelektas, patirtis, aukščiausio lygio profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, kūrybiškumas, nešališkumas – visomis šiomis savybėmis pasižyminčio teisėjo tikisi visuomenė. Galima klausti, kiek tokius visuomenės lūkesčius atitinkančių teisininkų šiandien yra pasiruošę pasirinkti teisėjo profesinį kelią už mėnesinį 1695 eur atlyginimą (apylinkės teisėjo, neturinčio tarnybos Lietuvos valstybei stažo, atlyginimas atskaičius mokesčius), suvokdami, kad po daugybės metų tarnystės teisingumui, jei pasisektų pasiekti teisėjų profesinės karjeros viršūnę – tapti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju, jie per mėnesį uždirbtų 2611 eur (maksimalus trisdešimties ir daugiau metų tarnybos stažą turinčio LAT teisėjo atlyginimas atskaičius mokesčius). Nekeista, kad net teisės studijas baigiantys studentai, nekalbant apie profesinę patirtį turinčius teisininkus, vis rečiau galvoja apie teisėjo profesiją kaip apie teisininko karjeros viršūnę.

Nuo 2008 metų bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, padidėjo beveik du kartus, vidutinis darbo užmokestis – daugiau nei du su puse karto. Nors šiuo metu visame viešajame sektoriuje atlyginimai nėra konkurencingi, per pastarąjį dešimtmetį daugumos viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų atlyginimus reguliuojantys įstatymai buvo ne kartą keisti šiuos atlyginimus didinant, o bendrai darbo užmokesčio lėšos viešajame sektoriuje augo daugiau nei dvigubai. Deja, tuo pat metu teisėjų atlyginimai vidutiniškai augo žymiai lėčiau, o didelės dalies teismų teisėjų faktinis (po mokesčių) atlyginimas iki šiol net nepasiekė iki 2008 metų ekonominės krizės buvusio lygio. Šiandien susiduriame su situacijomis, kai teismo kanclerio atlyginimas yra didesnis nei tame teisme dirbančių teisėjų; kai bylą nagrinėja teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą už kaltinimą toje byloje palaikantį prokurorą; kai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo sprendžia teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą nei atitinkamą teikimą surašęs kriminalinės žvalgybos institucijos pareigūnas, ir kt. Pagal teismų sistemai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant vienam gyventojui Lietuva yra antra nuo galo.

Sisteminis nenuoseklumas, teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą. Tai ardo teisinės valstybės pamatus, kuriems atstatyti gali prireikti daug laiko. Šiandien vykdomose atrankose į laisvas apylinkių teismų teisėjų pareigas neretai dalyvauja minimalus kandidatų skaičius, jose beveik nebepasirodo kandidatai ne iš teismų sistemos (teisėjų padėjėjų tarpo), atrankos neįvyksta dėl tinkamų kandidatų stygiaus.

Susiklosčiusi situacija kelia grėsmę ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, susijusiems su veiksmingos teisminės gynybos principo užtikrinimu. Teisingumo Teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendime, priimtame byloje Associação Sindical dos Juízes Portugueses prieš Tribunal de Contas, C‑64/16, konstatavo, kad tokio dydžio atlyginimo, kuris atitiktų teisėjų vykdomų svarbių įgaliojimų lygį, mokėjimas yra būtina jų nepriklausomumo garantija. Nors nurodytame sprendime pripažinta, kad laikinas atlyginimų sumažinimas Portugalijos Tribunal de Contas nariams neprieštarauja ES teisei, tačiau iš esmės tik dėl to, kad: pirma, atlyginimų mažinimo priemonių buvo imtasi vykdant reikalavimus pašalinti Portugalijos valstybės biudžeto deficito perviršį ir atsižvelgiant į Sąjungos finansinės paramos šiai valstybei narei teikimo programą; antra, šios priemonės nebuvo specialiai nustatytos Tribunal de Contas nariams, nes jos buvo taikytos daug plačiau – įvairių kategorijų tarnautojams ir viešojo valdymo funkcijas vykdantiems asmenims; trečia, atlyginimų mažinimo priemonės galiojo trumpai – vos dvejus metus.

Tai reiškia, kad apie teismų nepriklausomumo, o kartu ir veiksmingos teisminės gynybos principo pažeidimą galima kalbėti ne tik tais atvejais, kai teisėjų atlyginimai sumažinami nesilaikant pirmiau nurodytų kriterijų, bet ir tada, kai toks sumažinimas tęsiasi po to, kai išnyksta sumažinimą nulėmusios objektyvios priežastys, ypač kai kitoms viešojo sektoriaus darbuotojų grupėms atlyginimai didinami sparčiau nei teisėjams. Kyla klausimas, ar pirmiau nurodytus kriterijus atitinka pastarojo dešimtmečio Lietuvos teisėjų atlyginimų dinamika, vertinama tiek bendrame valstybės ekonominio finansinio vystymosi, tiek ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų dinamikos kontekste.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba reiškia apmaudą dėl susiklosčiusios kritinės teisėjų atlyginimų situacijos Lietuvoje. Tokia situacija negali būti toleruojama. Tai yra pripažinusios ne tik Lietuvos teisininkus vienijančios organizacijos[1], bet ir aukščiausi valstybės pareigūnai[2]. Jaučiame ir suprantame teisėjų bendruomenėje dėl to tvyrantį nusivylimą ir kylantį pasipiktinimą. Pripažįstame kiekvieno teisėjo teisę atskirai ar kolektyviai ginti vieną iš esminių nepriklausomo teismo sąlygų – teisėjo finansinį nepriklausomumą teismine tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurių kaimyninių valstybių konstituciniams teismams jau yra tekę spręsti panašaus pobūdžio klausimus[3].

Kartu tikime, kad kol kas nėra išnaudotos visos priemonės susiklosčiusiai problemai išspręsti politinio proceso, t. y. įstatymų leidybos, būdu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1V-209 sudaryta darbo grupė yra parengusi įstatymų projektus, kuriais siekiama sistemiškai spręsti aukščiausiųjų Lietuvos viešojo sektoriaus pareigūnų, tarp jų ir teisėjų, atlyginimų klausimą[4]. Vertindami šią pozityvią iniciatyvą, raginame įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, bendradarbiaujant su teismų savivaldos institucijomis, imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų apginta visuomenės teisė į nepriklausomą teismą, o tai reiškia – ir į kokybišką teisingumą.

 

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba

 

__________________________

[1] Žr. Lietuvos teisininkų draugijos valdybos kreipimasis „Neadekvatus teisėjų darbo užmokestis – grėsmė Lietuvos teisinei valstybei“ // http://ltdraugija.lt/?p=1681

[2] Žr. G. Nausėda: tokia padėtis kenkia teisėjų profesijos prestižui ir grasina teismų ateičiai // https://www.delfi.lt/news/daily/law/nauseda-tokia-padetis-kenkia-teiseju-profesijos-prestizui-ir-grasina-teismu-ateiciai.d?id=89039563

[3] Žr. Latvijos Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą byloje Nr. 2016-31-01 // https://www.satv.tiesa.gov.lv/web/viewer.html?file=/wp-content/uploads/2016/12/2016-31-01_Judgment_ENG-3.pdf#search=

[4] Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/680a8dd1f77111ecbfe9c72e552dd5bd?jfwid=1dree650r4