Skip to content
logo
lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl vaiko teisės būti išklausytam teisme

2024.06.12

2024 m. birželio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūros teisėtumo bei vaiko teisės būti išklausytam teisme žodinio proceso tvarka sprendžiant nurodytą klausimą.

Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (Tarnyba) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų. Tarnyba nurodė, kad yra gauti pranešimai apie patiriamą smurtą namuose, taip pat kad šeimoje yra tęstinės problemos, kurių sprendimas būna tik trumpalaikis.

Pirmosios instancijos teismas Tarnybos prašymą tenkino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje trūksta psichologų, specialistų vertinimų, ar nepilnamečiai vaikai galėjo nurodomas aplinkybes išsigalvoti, bet tokios aplinkybės vaikų buvo nurodytos ne vienam asmeniui, specialistui, dėl to teismas sutiko su Tarnyba, kad ši negalėjo nereaguoti į gautą informaciją, ypač pažymint apie dažnai šeimoje pasikartojančias problemas.

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atmetė tėvų prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teisme civilinė byla jau buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, buvo kviečiama ne tik liudytoja, bet ir suinteresuoti asmenys, kurie galėjo teikti paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl pareiškėjos pateikto prašymo, ir šiuo atveju teisingam bylos išnagrinėjimui žodinis procesas nėra būtinas.

Išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės teisėtai ir pagrįstai nusprendė išduoti teismo leidimą dėl nepilnamečių vaikų paėmimo.

Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų išklausymo teisme žodinio proceso tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo teismo pareigą, sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus į laikinąją globą, išklausyti vaikų nuomonę, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino tėvų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnamečius vaikus, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo išsklaidyti abejones dėl vaikų nuomonės ir užtikrinti, kad vaikai tiesiogiai ar per atstovą būtų apklausiami žodiniame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė vaiko teisės būti išklausytam principą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikų laikinoji globa jau tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, todėl bylos grąžinimas iš naujo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl proceso teisės normų pažeidimo, neišklausant vaikų žodinio proceso tvarka, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nepagrįstai užtęstų vaikų laikinosios globos trukmę, be kita ko, neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, šiuo metu esant nustatytai laikinajai vaikų globai, tikslinga ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, sudarant sąlygas išklausyti vaikų nuomonę, o Tarnybai operatyviai reaguoti ir spręsti klausimą dėl galimybės vaikus grąžinti šeimai, įvertinant galimai pasikeitusią šeimos padėtį ir aplinkybes, arba spręsti klausimą dėl nuolatinės globos nustatymo poreikio. Taigi, šiuo metu Tarnybai tenka pareiga skubiai įvertinti, ar vis dar egzistuoja vaikų apsaugos poreikis, ir imtis priemonių spręsti dėl galimybės vaikus grąžinti šeimai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. e3K-3-174-943/2024.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Ieva Mastenica
Laikinai atliekanti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovės ryšiams su visuomene funkcijas
Tel. +370 685 84 863
El. paštas i.mastenica@lat.lt
lat.lt