Skip to content
logo
lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Mokslinis nesąžiningumas yra teisinis pagrindas atšaukti suteiktą mokslo daktaro laipsnį

2014.04.11

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu atmetė Pauliaus Banevičiaus ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno technologijos universiteto rektoriaus 2012 m. balandžio 30 d. įsakymą dėl 2002 m. birželio 26 d. suteikto daktaro mokslo laipsnio atšaukimo. Teismas konstatavo, kad mokslinio nesąžiningumo faktas ieškovui Pauliui Banevičiui savo disertacijoje pateikiant kitų mokslininkų mokslo rezultatus (duomenis), išreikštus grafikais, kaip savus, nepateikiant citavimo nuorodų į kitų mokslininkų disertacijas ar mokslinius straipsnius, kuriose jie buvo publikuoti,  yra nustatytas pagrįstai.

Teismas pažymėjo, kad universiteto teisė atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį yra savarankiška, tuo universitetas atlieka vidinės mokslininkų rengimo kokybės kontrolės funkciją ir inter alia įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje aukštosioms mokykloms suteiktą autonomiją. Universitetui sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį turi būti laikomasi proporcingumo principo, išsamiai ir visapusiškai įvertinama, ar nustatytas mokslinio nesąžiningumo faktas ir (ar) Doktorantūros nuostatų pažeidimas yra tokios apimties ir mokslinės reikšmės, kad yra teisinis pagrindas atšaukti suteiktą mokslo laipsnį.

Bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas M. Šimonis pažymėjo, kad mokslinis nesąžiningumas yra toks asmens netinkamas elgesys mokslo srityje, kuris pažeidžia mokslininko etiką mokslinio tyrimo metu, kuris dažniausiai pasireiškia mokslinių tiriamųjų veiksmų, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimu, fabrikavimu ar falsifikavimu, pakartotiniu mokslinio darbo išspausdinimu (angl. – duplicate publication). Teismo sprendime atskleista, kad mokslinis nesąžiningumas gali būti pripažįstamas ir tada, kai mokslininkas netinkamai paskelbia mokslinius duomenis ir rezultatus, pasirenka netinkamą jų paskelbimo būdą ir formą, ir tai kitiems mokslininkams gali nulemti klaidingą mokslinio darbo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, jų atitikmenį moksliniam darbui keliamiems esminiams reikalavimams. Teismo teigimu, tiriant mokslinio nesąžiningumo faktą, kaip pagrindą atšaukti suteiktą mokslo laipsnį, reikia įvertinti disertacijoje nurodytą tyrimo metodą, taip pat tai, kokio elgesio pagal pasirinktą tyrimo metodą reikalavo mokslinė etika, koks yra mokslinių duomenų ir jų interpretacijos santykis vertinant mokslinio darbo naujumą, atsižvelgti į mokslininko elgesį tuo metu, kai disertacija buvo ginama.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad universitetas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo deleguotą mokslininkų rengimo funkciją ir suteikdamas mokslo daktaro laipsnius, turi vadovautis maksimalaus atsakingumo, rūpestingumo ir atidumo standartu bei teisinės valstybės principu, sukurti ir vykdyti efektyvią mokslininkų rengimo ir disertacijų gynimo kontrolės sistemą, kad galimi mokslinio nesąžiningumo faktai būtų nustatyti savalaikiai, nesukeliant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
Paulina Kuzmickaitė
Kauno apylinkės teismo atstovė
ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
Tel. nr. (8-37) 244 518
El. p. paulina.kuzmickaite@teismas.lt
www.kauno.teismas.lt