lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Nemokios įmonės vadovas turi pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo

2015.03.25

Knygynus netrukus pasieks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidinys „Teismų praktika“ (Nr.41), kuriame pateikiama naujausia Lietuvos teismų praktika, susijusi su įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžia.
 
Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus nuomone, nors Lietuvos teisėje laikomasi restruktūrizavimo prioriteto principo, tačiau praktikoje daugumos įmonių, patyrusių mokumo problemų, finansinė būklė yra tokia, kad įmonei turėtų būti keliama bankroto byla. „Siekiant, kad kreditoriai patirtų kuo mažesnius finansinius praradimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad pagal įstatymą įmonės vadovas, geriausiai žinantis įmonės finansinę padėtį ir suprasdamas,  kad įmonė yra nemoki, privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei“, - pažymi R. Norkus.
Pasak kasacinio teismo vadovo, įstatyme nėra nustatyta per kiek laiko įmonės vadovas privalo įgyvendinti pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tad  šiuo aspektu savo nutartyse yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.  „Pareiga vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įmonei tapus nemokia. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nesikreipiama laiku, minėtiems asmenims kyla pareiga atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą“, - pabrėžia R. Norkus. Pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra įmonės bankroto administratorius, nes skolingai įmonei bankrutuojant, jis gina šios įmonės kreditorių interesus.

Įmonės kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įsiskolinusiai įmonei, kitaip negu įmonės vadovas, savininkas ir likvidatorius, kreiptis neprivalo.  Kreditorius pats įvertina skolingos įmonės bankroto privalumus ir trūkumus, galimybę atgauti skolą ir nusprendžia dėl kreipimosi į teismą tikslingumo. Tačiau apibendrinime atkreiptas dėmesys, kad galimybe inicijuoti įmonei bankroto procedūrą kreditoriui draudžiama piktnaudžiauti, kitaip tariant, bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas ar susidorojimo su konkurentu priemonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymima, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Anot LAT, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant įstatymo nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Nemokumas nustatomas pagal į teismą besikreipusių asmenų pateiktus dokumentus, rodančius įmonės finansinę būklę. Tais atvejais, kai, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nepateikiami arba teismui savo iniciatyva nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, teismas turi pagrindą mokumą ar nemokumą nustatyti pagal vėliausius prieinamus viešus duomenis apie įmonės turtinę padėtį.

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 41. Apžvalgos tekstą taip pat galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje: http://www.lat.lt/lt/teismu-praktika/lat-praktika/teismu-praktikos-apzvalgos/civiliniu-bylu-apzvalgos.html