Skip to content
logo
lt
En

Teismų sistemos naujienos

Evelina Dobrovolska: apie pasitikėjimą teismais ir lengvų narkotikų dekriminalizavimą

Evelina Dobrovolska: apie pasitikėjimą teismais ir lengvų narkotikų dekriminalizavimą
2021.08.02

Pasitikėjimo teismais didinimas, teismų darbo krūvio mažinimas atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, Baudžiamojo kodekso peržiūra dekriminalizuojant kai kurias veikas. Tokie yra teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos siekiai ir planai tobulinant teismų darbą. Apie tai TEISMAI.LT pokalbis su teisingumo ministre.

– Vyriausybės programoje numatyta didinti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą teismais. Kaip ketinama siekti šio tikslo?

– Vienas pagrindinių tikslų, kurį pasiekti turėtų padėti tarėjų instituto įsteigimas teismuose, – tai pasitikėjimo teismais didinimas. Visgi dar 2019 m. Seime užregistravus Tarėjų ir susijusių įstatymų projektus, sulaukta nevienareikšmiškų vertinimų tiek tarp politikų, tiek ir teisininkų bendruomenėje. Išsakyta nuogąstavimų, kad įdiegti tokią naujovę gali brangiai kainuoti, kiltų rizikų dėl teismo proceso trukmės pailgėjimo, tarėjų nešališkumo, saugumo užtikrinimo.

Įvertinus šias rizikas, Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane numatytos kitos priemonės, kurios, tikimės, mažesnėmis sąnaudomis padės pasiekti tą patį tikslą, t. y. atkurti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema, nes situacija išties reikalauja pokyčių. Tą liudija ir tyrimų duomenys: pagal Vidaus reikalų ministerijos atliktą tyrimą, 2019 m. teismais pasitikėjo tik apie 35 proc. Lietuvos piliečių.

Vyriausybės programoje numatyta viena iš priemonių – tam tikrų teismų funkcijų perdavimas kitoms institucijoms. Tai leistų pagreitinti teisinius procesus ir sutelkti teismų dėmesį į sudėtingų ginčų nagrinėjimą.

Kitas svarbus atvirumą ir skaidrumą didinantis įrankis – vieši teismo posėdžiai, todėl, įvertinę teisinio reguliavimo ir technines priemones, numatome užtikrinti galimybę stebėti viešus teismų posėdžius nuotoliniu būdu. Taip pat sieksime, kad kuo daugiau procesų būtų perkelta į elektroninę erdvę, užtikrinant visų proceso šalių galimybes dalyvauti nuotoliniuose teismo posėdžiuose. Šie ir kiti numatomi pokyčiai leis teismams greičiau ir kokybiškiau nagrinėti bylas, o tai savo ruožtu pagreitins teisingumo vykdymą ir paskatins asmenis ginti savo teises. Tikimės, jog siūlomos priemonės svariai prisidės prie teismų darbo atvirumo ir skaidrumo, kartu tai lemtų ir augantį visuomenės pasitikėjimą teismais.

– Ar Vyriausybės programoje įrašytas siūlymas tiesiogiai transliuoti teismo posėdžius yra iš tiesų pamatuotas ir ar tokia tvarka bus suderinta su asmens duomenų apsauga?

– Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, bendradarbiaujant su teismų savivaldos institucijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, visų pirma įvertinti teisines, technines ir finansines galimybes stebėti viešus teismų posėdžius nuotoliniu būdu. Atlikę šiuos namų darbus, siūlysime priimti Vyriausybės sprendimą dėl teisinio reguliavimo keitimo ar reikalingų organizacinių priemonių.

Vertindami teisines šios priemonės galimybes, neabejotinai atsižvelgsime į tai, kad privalo būti užtikrinama proceso dalyvių teisė į privatumą ir jų duomenų apsauga. Kita vertus, turime nepamiršti, kad, pagal Teismų įstatymą, visos bylos teismuose yra nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, pavyzdžiui, kai būtina apsaugoti valstybės paslaptį. 

Šioje srityje esama ir tarptautinės praktikos pavyzdžių, tokių kaip Europos Tarybos rekomendacijos, kuriose pabrėžiama, kad nuotolinis teismo posėdžių stebėjimas nereiškia neribotos asmenų galimybės stebėti bet kurį teismo posėdį internete – lygiai kaip ir teismo posėdžių salėje gali būti tik ribotas stebėtojų skaičius. Taigi, apsispręsdami dėl teismo posėdžių stebėjimo nuotoliniu būdu, pasirinksime tokius teisinius ir techninius sprendimus, kurie ne tik padės užtikrinti teismo posėdžių viešumą, bet ir leis tinkamai apsaugoti proceso dalyvių teises.

– Amžina teismų sistemos problema – dideli ir netolygūs darbo krūviai. Seime svarstomi siūlymai atsisakyti kai kurių teismų funkcijų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, – atsisakyti teismų leidimų parduoti šeimai priklausantį butą, šalims sutarus santuokos nutraukimo procedūrą perduoti notarams. Kaip manote, ar šie Teisingumo ministerijos siūlymai sulauks palaikymo Seime?

– Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Tokia rekomendacija numatyta ir Valstybės kontrolės 2020 m. atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“. Akivaizdu, kad teismai, vykdydami savo funkcijas bylose, kuriose iš esmės nekyla ginčas, pavyzdžiui, kai santuoka nutraukiama šalių susitarimu, mažiau laiko gali skirti sudėtingų bylų nagrinėjimui. Žvelgdami į 2020 m. teismų veiklos ataskaitos duomenis, matome, kad apylinkės teismo teisėjas vidutiniškai per vieną darbo dieną turi išnagrinėti 1,55 bylos, per vienus metus – 393 bylas. Atsižvelgdami į tai, tikimės, kad Seime šiuo metu svarstomi Civilinio kodekso ir susijusių įstatymų pakeitimai sulauks palaikymo. Pritarus šiems pakeitimams, teisinius klausimus, kai nekyla ginčas, bus galima išspręsti dar greičiau ir paprasčiau nei šiuo metu, pavyzdžiui, kreipiantis į notarą, antstolį ar kitą kompetentingą subjektą.

– Ar siekiant sumažinti teismų krūvius planuojama plėsti ikiteisminę mediaciją?

– Teisingumo ministerija nuolat skatina ir siekia plėtoti alternatyvių ginčų sprendimo būdų taikymą, ikiteisminį ginčų nagrinėjimą, kuris, palyginti su teismo procesu, yra ir greitesnis, o dažnu atveju net ir naudingesnis, paprastesnis ginčo šalims. Kartu tai yra ir priemonės, sudarančios galimybę teismams skirti daugiau dėmesio efektyvesniam sudėtingų bylų nagrinėjimui. Svarbu paminėti ir pokyčius mediacijos srityje: 2020 m. duomenys atskleidžia, jog, nuo 2020 m. sausio 1 d. pradėjus taikyti privalomąją mediaciją šeimos bylose, daugiau nei pusė vykdytų privalomųjų mediacijų šeimos bylose baigėsi taikiai. O tai lemia ne tik geresnių tarpusavio santykių išsaugojimą ateityje, bet ir greitesnį ginčo išsprendimą bei ginčo šalių lėšų sutaupymą. Taip pat nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus Mediacijos ir susijusių įstatymų pakeitimams, jais sudaryta galimybė taikyti neteisminę administracinių ginčų mediaciją, o teisminę administracinių ginčų mediaciją vykdyti ne tik teisėjams, bet ir kitiems mediatoriams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Tikimės, kad ši priemonė paskatins taikų administracinių ginčų sprendimą, pagreitins sprendimų priėmimą teismuose, taip pat leis sutaupyti laiko bei lėšų, kurių reikia bylinėjantis.

Plačiau taikyti mediacijos institutą numatyta ir Vyriausybės programoje. Ketiname sukurti bendrą mediacijos paslaugų sistemą, kuri būtų prieinama ir nagrinėjant tam tikros kategorijos baudžiamąsias bylas. O išskirtinį dėmesį skirsime nukentėjusių ir pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai. Todėl numatome siūlyti Vyriausybei teisinį reglamentavimą dėl privalomosios mediacijos plėtros baudžiamajame procese ir vartojimo ginčuose, atsižvelgiant į privalomosios mediacijos teisinio reguliavimo poveikio ex ante vertinimą. Neabejojame, kad ši galimybė leis plėsti mediacijos instituto taikymą baudžiamosiose bylose, taip pat prisidės prie teismų darbo krūvio sumažinimo bei padės efektyviai užtikrinti nukentėjusiųjų teises ir visapusišką teisingumo principo įgyvendinimą.

– 2018 m. įvykdyta teismų reorganizacija ir sumažintas šių teismų skaičius įsteigiant teismų rūmus. Dabar kalbama apie dar vieną galimą teismų reorganizaciją.

– Žvelgdami iš dabartinės perspektyvos matome, kad įvykdžius teismų reformą buvo pasiekta teigiamų rezultatų, tačiau ne visi apylinkės teismų rūmai yra efektyvūs. Bylų srautas kai kuriuose teismo rūmuose ir teismo rūmų darbo krūvis, lyginant jį su bylų srautu Lietuvos apylinkės teismuose ir jų darbo krūvio vidurkiu, yra santykinai nedidelis. O maži bylų srautai, iš kurių didelę dalį sudaro teisinio turinio požiūriu nesudėtingos bylos, ir teismo rūmų teisėjams tenkantis mažas darbo krūvis turi neigiamos įtakos teisėjų korpuso formavimui bei jų profesiniam lygiui. Šios priemonės, identifikuotos ir rengiant 2021–2030 m. teisingumo sistemos plėtros programą, skatina imtis tolesnių veiksmų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta priimti Vyriausybės sprendimą dėl apylinkių teismų tolesnio reorganizavimo ir teisėjų specializacijos didinimo, atsižvelgiant į teismų tinklo regionuose efektyvinimo ir teisėjų specializacijos didinimo galimybių vertinimą, atliktą kartu su teismų savivaldos institucijomis. Valstybės kontrolės 2020 m. atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ taip pat pateikta rekomendacija numatyti teisėkūros ir organizacines priemones, sudarančias galimybes didinti teisėjų, besispecializuojančių nagrinėti civilines, baudžiamąsias ar administracinių nusižengimų bylas apylinkės teismuose, kiekį. Apylinkių teismų optimizavimas galėtų būti viena iš priemonių, padedančių sistemiškai siekti numatyto tikslo. Kadangi tolesnio apylinkių teismų optimizavimo galimybių klausimas yra nagrinėjamas ir Teisėjų tarybos 2020 m. sudarytoje specialiojoje darbo grupėje, todėl bendradarbiaudami su teismų savivaldos atstovais sistemiškai vertinsime teismų tinklo optimizavimo perspektyvas ir pasiūlymus.

– Aktuali problema – teismų finansiniai reikalai. Dėl sąlyginai nedidelio atlyginimo aukštos kvalifikacijos teisėjai tampa advokatais, renkasi kitus geriau apmokamus darbus. Mažai jaunų teisininkų nori dirbti ir teisėjų padėjėjais. Ar neplanuojama peržiūrėti teisėjų ir teismuose dirbančių teisininkų darbo užmokestį?

– Šią problemą identifikavome ir rengdami 2021–2030 m. teisingumo sistemos plėtros programą. Taip pat Valstybės kontrolės 2020 m. atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ rekomenduota inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimus, siekiant padidinti teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių pareigybių patrauklumą ir žmonių pritraukimą į teismų sistemą. Šis klausimas atsispindi ir Vyriausybės programoje, kurioje numatyta daugiau dėmesio skirti motyvacinei sistemai tobulinti ir konkurencingam darbo užmokesčiui, nes šios priemonės leistų didinti valstybės tarnybos patrauklumą. Todėl svarbu, jog viešajame sektoriuje dirbančių asmenų, įskaitant ir teisėjus bei teismuose dirbančius teisininkus, darbo užmokesčio didinimo klausimas būtų sprendžiamas sistemiškai, įvertinant tiek valstybės finansines galimybes, tiek siekį išvengti disproporcijų tarp atskirų viešojo sektoriaus darbuotojų grupių darbo užmokesčio.

Taigi, sprendžiant šią aktualią problemą, esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti su teismų savivaldos institucijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija bei kitomis kompetentingomis institucijomis. Taigi, sprendžiant šią aktualią problemą, esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti su teismų savivaldos institucijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija bei kitomis kompetentingomis institucijomis.

– Teisingumo ministerija siūlo nemažai naujovių ir baudžiamosios politikos srityje. Seime ketinama svarstyti didelį Baudžiamojo kodekso pataisų paketą dėl baudžiamosios politikos proporcingumo ir ekonominių rodiklių peržiūrėjimo. Taip pat Seimo narių iniciatyva diskutuojama apie kai kurių lengvų narkotikų dekriminalizavimą. Kaip tai galėtų paveikti teismų darbą?

– Baudžiamojo kodekso projektu, parengtu ministerijos, teikiamas siūlymas subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką neabejotinai paveiks ir teismų darbą. Apylinkių teismų darbo krūvį padės sumažinti proporcingos baudžiamosios atsakomybės už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, įskaitant ne tik dalinį, bet ir visišką kai kurių nusikalstamų veikų dekriminalizavimą, nustatymas. Taip pat tam įtakos turės baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribų, atitinkančių tikrąjį nusikaltimų pavojingumą, didinimas, pavyzdžiui, finansinių nusikaltimų atvejais – iki 150 MGL, ekonominių nusikaltimų atvejais – iki 300 MGL.

Apygardų teismų krūvius leis sumažinti tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžių subalansavimas. Numatome padidinti kvalifikuotų požymių, pavyzdžiui, stambaus masto, dydžius iki 750 MGL. Siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos užtikrins, kad tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismai nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų ir turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui. Todėl Baudžiamojo kodekso pakeitimai leis ne tik sumažinti bendrą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo krūvį, bet ir sutrumpinti šių bylų nagrinėjimo laiką, kartu taupyti valstybės lėšas ir užtikrinti kokybiškesnį baudžiamąjį procesą.

Straipsnį taip pat kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 3-5 psl.

Straipsnį taip pat galite perskaityti portale Delfi.lt.

Teksto autorius: Audris Kutrevičius, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Naujienų prenumerata

Įvykių ir renginių kalendorius

Gruodis 2021
P A T K P Š S
29 30 1 2 3

2021.12.03  |  09:00

4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31 1 2

Sekite mus