Skip to content
logo
lt
En

Teismų sistemos naujienos

Lietuvos teismai: šiandien svarbiausia saugumas ir žmogaus teisės, o ne įvaizdžio reitingai

Lietuvos teismai: šiandien svarbiausia saugumas ir žmogaus teisės, o ne įvaizdžio reitingai 40
2022.05.27

Pasitikėjimas teismų sistema jau 20 metų svyruoja nuo 25 iki 40 proc. Panaši situacija ir kitose Europos valstybėse, turinčiose panašias istorines šaknis. Tačiau ne tik pasitikėjimo rodiklis atspindi teisingumo sistemos tvirtumą. Lietuvos teismų inicijuotoje diskusijoje su Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos teismų atstovais kalbėta ne tik apie visuomenės pasitikėjimą, bet ir apie visuomenės saugumo jausmą, teismų vaidmenį demokratijoje ir atsirandančias grėsmes kai šis vaidmuo silpninamas, daromas spaudimas teisėjams. Įvardytas siūlymas dėl nacionalinio susitarimo teisingumo srityje.

„Lietuvoje šiuo metu tikrai kyla iššūkių veiksmingam valdžių padalijimo ir bendradarbiavimo principo įgyvendinimui. Pastaraisiais metais vyksta globalūs visuomenę supurtantys išbandymai: pandemija, migrantų antplūdis, karas Ukrainoje. Natūralu, kad tokios krizės yra palanki terpė žmogaus teisių galimiems suvaržymams, nes žmonės nori tvirtos rankos ir greitų sprendimų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai atsisuka prieš visuomenę ir valstybę“, – renginyje kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Kalbėdama apie teismų nepriklausomumą, Teisėjų tarybos pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad teismai kaip valstybės valdžia ir patys turi stiprinti savo autoritetą visuomenėje: „Turime galvoti, ką galime ir turime padaryti patys stiprindami antikorupcinę aplinką, profesionalumą, atsparumą išorės poveikiui“. Kita vertus, S. Rudėnaitės teigimu, stipri teisingumo sistema yra ne tik teisminės valdžios reikalas. „Jei sutariame, kad mūsų visuomenei ir valstybei reikia teismų kaip visuomenės saugumo, žmogaus teisių apsaugos, demokratijos garanto, galbūt atėjo laikas kalbėti apie nacionalinį susitarimą teisingumo srityje, kad tai nebūtų atskirų politinių jėgų darbotvarkė. Turime bendradarbiauti, o ne konkuruoti dėl reitingų“, – apibendrino Teisėjų tarybos pirmininkė.

Buvęs Katovicų rajono teismo teisėjas, teismo pirmininkas Jarosław Gwizdak, pasakodamas apie Lenkijos teismų reformos istoriją ir pasekmes, pabrėžė, kad teismų nepriklausomumas nebūna suvaržomas per vieną dieną. „Tai vyksta palaipsniui, politinei valdžiai mažais žingsneliais uzurpuojant teismų savivaldą, įvedant drausmines sankcijas nelojaliems teisėjams. Tam naudojami visuomenėje populiarūs naratyvai, pavyzdžiui „išvalykime sistemą nuo sovietinių teisėjų, nuo korumpuotų teisėjų“ ir pan. Todėl reikia būti budriems ir nepraleisti net mažiausių bandymo daryti spaudimą teismams signalų,“ – pažymėjo pranešėjas iš Lenkijos.

Strateginės komunikacijos konsultantė Živilė Navickaitė-Babkin, kalbėdama apie teismų komunikacijos iššūkius, pabrėžė teismų lyderystę ir aktyvų įsitraukimą į visuomenės ir valstybės raidos iššūkių sprendimą: „Teismai kas dieną nagrinėja bylas ir realiai mato visuomenėje vykstančius procesus bei tendencijas, todėl gali reikšmingai prisidėti prie svarbių teisinių diskusijų, teisėkūros spragų identifikavimo, visuomenės teisinio švietimo. Tai ne tik stiprina teismų autoritetą, bet ir užtikrina žmonių saugumo ir pasitikėjimo valstybe jausmą“.

Ž. Navickaitė-Babkin atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismų sprendimų paaiškinimas žmonėms suprantama kalba taip pat yra itin svarbus pasitikėjimo teismais elementas. „Nebijokime sudėtingų teisinių rebusų išdėstyti ir paaiškinti paprasta kalba. Kitų demokratinių valstybių  pavyzdžiai rodo, kad teismų autoritetą kelia ne rafinuota teisine kalba parašyti sprendimai, o gebėjimas ir noras juos paaiškinti taip, kad visuomenė suprastų,“ – pažymėjo komunikacijos ekspertė ir pridūrė, kad visuomenės susidomėjimą keliančiose bylose sprendimų paskelbimui būtina ruoštis iš anksto.

Ukrainos Teisėjų tarybos pirmininkas Bohdan Monich pasidalino dramatiška Ukrainos teismų bendruomenės patirtimi karo metu. „Jau pirmąją karo dieną Ukrainos Teisėjų taryba skubiai priėmė nutarimą dėl esminių teismų veiklos principų karo metu. Teismų darbas nebuvo nutrūkęs nė vienai dienai, išskyrus tuos atvejus, kai teismai buvo fiziškai sunaikinti. Tačiau net ir tuomet jurisdikcijos klausimas buvo operatyviai sprendžiamas ir bylos perduodamos nagrinėti kitiems teismams. 60 teismų pastatų yra apgriauta, kai kurie visiškai sunaikinti. Deja, neišvengėme ir žmonių aukų: teismuose yra žuvusių ir sunkiai sužalotų darbuotojų“, – pasakojo B. Monich.

B. Monich Ukrainos teismų bendruomenės vardu padėkojo Lietuvos teismams, kurie pirmieji suskubo padėti. „Jau pirmosios karo dienomis sulaukėme palaikymo ir paramos. Kovo pradžioje Kijyvą pasiekė Lietuvos teismų humanitarinė siunta, buvo renkamos lėšos sužeistos teismo darbuotojos gydymui, aktyviai palaikytas mūsų prašymas patekti į Europos teismų tarybų tinklą. Mes jaučiame ir labai vertiname lietuvių pagalbą. Neabejojame, kad kartu dirbsime ir atstatydami Ukrainą po mūsų pergalės“.

Panelinėje diskusijoje dalyvavę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, žurnalistė Eglė Samoškaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kalbėjo apie teismų ir kitų valdžių bendradarbiavimo svarbą.

Visą konferencijos Teismai šių dienų demokratijoje. Ar de facto sutampa su de jure? įrašą peržiūrėti galite čia: https://www.youtube.com/watch?v=ZHeWqf9qXs4

 

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

 

Kontaktai žiniasklaidai:
Nacionalinė teismų administracija
Komunikacijos skyrius
tel. 8 647 17517
el. p. komunikacija@teismai.lt
www.teismai.lt 
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai