Skip to content
logo
lt
En

Teismų sistemos naujienos

Užstato baudžiamajame procese klausimas, mirus jo davėjui ir nesant turto paveldėtojų, sprendžiamas civilinio proceso tvarka

Užstato baudžiamajame procese klausimas, mirus jo davėjui ir nesant turto paveldėtojų, sprendžiamas civilinio proceso tvarka
2022.10.06

Užstatas – viena iš baudžiamajame procese taikomų kardomųjų priemonių, kai į prokuratūros ar teismo sąskaitą įtariamasis, kaltinamasis, jų šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys (užstato davėjai) įmoka tam tikrą piniginę įmoką.

Asmeniui, kuriam paskirtas užstatas, pažeidus užstato sąlygas (padarius naują nusikalstamą veiką, neatvykus į teismą), užstatas pereina valstybės nuosavybėn. Jei užstato sąlygos vykdomos tinkamai, išnagrinėjus baudžiamąją bylą užstatas grąžinamas užstato davėjui.

Užstato davėjui, esant gyvam, užstato grąžinimas, kai užstato sąlygos buvo vykdomos tinkamai, iš esmės nesukelia praktinių problemų. Tačiau kaip turi būti sprendžiama dėl užstato, mirus užstato davėjui ir nesant jo turto paveldėtojų?

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartyje Nr. 1S-283-851/2022 išaiškino, kad klausimas, kam pereis mirusio užstato davėjo turtas, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.

Paveldėjimo teisė reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5 knygoje. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, t. y. valstybė privalo imtis veiksmų įforminti pagal įstatymą įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Grąžintiną užstatą administruojanti prokuratūra ar teismas, gavę informaciją, kad užstato davėjas mirė, o užstatas paveldėjimo teise gali pereiti valstybės nuosavybėn, vadovaudamiesi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktu, privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie valstybės paveldėtiną turtą ir nustačiusi, kad tam yra teisinis pagrindas, inicijuoja viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu.

Pažymėtina, kad valstybė negali priimti tik dalies palikimo ar su išlygomis – palikimas priimamas visa apimtimi. Todėl tokiais atvejais civilinio proceso tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl viso mirusio asmens palikimo (turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių) perėjimo valstybės nuosavybėn, o ne tik dėl jo dalies, kaip šiuo atveju – baudžiamajame procese įmokėto užstato perėjimo valstybės nuosavybėn.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Venta Valčackienė
Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
Tel.  (8 70) 662 727, mob. 8 675 47 477
El. p. venta.valcackiene@apeliacinis.lt
www.apeliacinis.lt
Sekite mus www.facebook.com/Lietuvos-apeliacinis-teismas
www.facebook.com/LietuvosTeismai

Naujienų prenumerata

Įvykių ir renginių kalendorius

Sekite mus