Teismų pranešimai spaudai

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pritrūkęs individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, panaikino Migracijos departamento sprendimą panaikinti Rusijos Federacijos piliečiui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui – buvo konstatuotas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento išvadą, kad pareiškėjas iki 2002 m. dirbo Rusijos Federacijos bausmių vykdymo sistemos įstaigoje Sachaline sustiprinto režimo pataisos kolonijoje „Smirnych“, o tai suponuoja galimą pažeidžiamumą ir iš to kylančią grėsmę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, konstatavo, kad nors pareiškėjui leidimas nuolatos gyventi Lietuvoje panaikintas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas, priimdamas tokį sprendimą, neindividualizavo pareiškėjo situacijos, neįrodinėjo, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl jo keliamos grėsmės, kad, pavyzdžiui, jis yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotis. Taigi hipotetinė grėsmės ateityje tikimybė, kuri nėra paremta praeityje pareiškėjo atliktais neteisėtais veiksmais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galėtų atitikti sąvokos „gali grėsti“, bet ne sąvokos „kelia grėsmę“ turinį, todėl laikytina neatitinkančia nurodyto pagrindo, kuriuo atsakovas grindė savo sprendimą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendime, kuris faktiškai lemia tai, kad asmuo privalės išvykti iš šalies, negali būti apsiribojama vien deklaratyvia fraze, kad nacionalinis valstybės saugumas yra svarbesnis interesas, o turi būti detaliai atskleidžiamas individualus vertinimas, kodėl būtent institucijos parinkta priemonė laikytina proporcinga konkrečiu atveju.

Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant byloje iškilusius klausimus, būtina vadovautis netiesioginio Europos Sąjungos teisės, įskaitant direktyvas, veikimo principu. Taip pat, aiškinant ir taikant teisės normas, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtinamas nuostatas dėl asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugos.

Nagrinėjamu atveju sprendime tebuvo nurodytos pareiškėjui anksčiau išduotų leidimų gyventi datos, sutuoktinės duomenys ir darbo Lietuvos Respublikoje faktas, taip pat deklaratyviai konstatuota, kad šios aplinkybės negali būti svarbiau nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, net tais atvejais, kai asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, jo išsiuntimas negali būti automatinis, o turi būti tinkamai įvertinama individuali asmens situacija ir siekiama interesų balanso. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs nors kokį nusižengimą, todėl jo situacijos vertinimas turi būti itin atidus.

Sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo nurodomų jo turimų kitų socialinių (privataus) gyvenimo aspektų: fakto, kad asmuo gimė ir užaugo Lietuvoje, jo dabartinio amžiaus ir sveikatos būklės, jo motinos sveikatos būklės ir nuolatinės priežiūros būtinybės, pareiškėjo ryšių su kitais jo artimais giminaičiais (vaikais, seserimis), kurie turi leidimus (ar kitą pagrindą) gyventi Lietuvoje; neaptartas sunkumų, kurių patirtų sutuoktinis ar pareiškėjo šeimos nariai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, rimtumas; nevertintas socialinių, kultūrinių ir šeiminių ryšių stiprumas su priimančia šalimi (atkreipiant dėmesį į tai, kad posėdyje pareiškėjas labai gerai suprato teismo ir kitų proceso dalyvių vartojamą lietuvių kalbą; kad leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas todėl, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka) ir šalimi, į kurią užsienietis turėtų išvykti.

Taigi teismas  panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriame užsimenama tik apie hipotetinės grėsmės galimybę, kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas apeliacine tvarka yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Sigita Gamulėnienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo vyriausioji specialistė
Tel. (8 5) 264 8962
El. paštas sigita.gamuleniene@teismas.lt
vaateismas.lt