Teismų pranešimai spaudai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės, kuri yra daugiabučio namo savininkų bendrija, ir atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose yra įrengti namo bendrojo naudojimo inžineriniai įrenginiai.

Kreipdamasi į teismą ieškovė prašė įpareigoti atsakovę, kad ši ieškovei netrukdytų patekti į rūsio patalpas, nuosavybės teise priklausančias atsakovei, kartu išduodant šių patalpų raktų kopijas. Atsakovė priešieškiniu prašė iškelti inžinerinius tinklus iš jos patalpų.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą patenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės reikalavimą dėl inžinerinių tinklų iškėlimo patenkino.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra. Namo bendrija ieškiniu pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ieškovės atstovų ar jos įgaliotų asmenų patekimas į ginčo patalpas nėra užtikrinamas, o tai reiškia, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų negali tinkamai įgyvendinti jai įstatymo nustatytų pareigų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama. Civilinio kodekso (CK) 4.83 straipsnio 5 dalis įtvirtina pareigą buto ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovė privalo leisti ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Taigi ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovė, vykdydama jai įstatymo priskirtas funkcijas, privalo patekti prie inžinerinių įrenginių, todėl konstatavo, kad ji įrodė savo veiksmų teisėtumą, o tai reiškia, kad atsakovės nuosavybės teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu, todėl atsakovės teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. e3K-3-97-378/2023.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Tel. (8 5) 262 7871, 8 68 584 863
El. paštas r.kraulise@lat.lt
https://www.lat.lt/
Sekite mus LinkedIn