Apie Garbės teismą

Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių.

Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis šio teismo kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų.
Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka:
1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį;
2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą;
3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.

Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:
1) nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo;
2) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas terminas šiai bylai iškelti;
3) apsiriboti drausmės bylos svarstymu;
4) paskirti drausminę nuobaudą.

Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą;
3) pareikšti griežtą papeikimą.

Teisėjų garbės teismas savo sprendimu gali:
1) pasiūlyti Respublikos Prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų;
2) pasiūlyti Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.

Kai Respublikos Prezidentas ar Seimas atsisako taikyti Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytas drausminės atsakomybės priemones, Teisėjų garbės teismas atnaujina drausmės bylos nagrinėjimą ir priima vieną iš Teismų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Tokius skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą turi teisę paduoti teisėjas, iškelti drausmės bylą pasiūlęs subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai. Jei Teisėjų garbės teismo sprendimas apskundžiamas, drausminė nuobauda įsigalioja nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo dienos ir galioja vienus metus.

Teisės aktai:
Teisėjų garbės teismo nuostatai
Teisėjų etikos kodeksas

Veiklos ataskaita:

2022 metų veiklos ataskaita

2021 metų veiklos ataskaita

2020 metų veiklos ataskaita

2019 metų veiklos ataskaita
2018 metų veiklos ataskaita
2017 metų veiklos ataskaita
2016 metų veiklos ataskaita