Teismo leidimai

Teismas yra ne tik asmenų ginčus sprendžianti institucija, jis taip pat atlieka svarbias funkcijas pažeidžiamiausių asmenų – neveiksnių (ribotai veiksnių) tam tikrose srityse, nepilnamečių – teisių užtikrinimui. Viena tokių funkcijų yra teismo leidimų išdavimas.

Veiksmai, kuriuos atliekant reikalingas teismo leidimas

Būtina gauti teismo leidimą, kai siekiama:

1. globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat leidimas, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius;
2. neveiksnų asmenį kastruoti, sterilizuoti, operuoti, pašalinti jo organą arba nutraukti jo nėštumą;
3. tirti asmens psichinę būklę ir sutikimas tirti neveiksnaus asmens psichinę būklę;
4. pratęsti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą (turi būti psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimasis);
5. paguldyti asmenį į psichiatrijos įstaigą ir skirti jam priverstinį gydymą, leidimas pratęsti asmens bei neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją;
6. nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą;
7. sumažinti neturinčio 18 metų asmens santuokinį amžių;
8. tuoktis nėštumo atveju asmeniui, nesulaukusiam 15 metų;
9. sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti;
10. sudaryti sandorį, kuriam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį;
11. vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą, kai kitas sutuoktinis yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto;
12. ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda;
13. nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda;
14. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio rašytinio sutikimo, kai šis jo negali duoti dėl savo neveiksnumo arba sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių;
15. sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 1 500 Eur;
16. administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį;
17. administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti;
18. administratoriui administruojamą turtą įsigyti nuosavybėn;
19. turto administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu;
20. nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra neatidėliotinas (t. y. nebūtinas) ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teisės naudotis daiktu;
21. paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
22. pratęsti maksimalius būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminus, (savivaldybės gydytojo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens motyvuotu prašymu.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams, kai sandoriai yra sudaromi notarine forma kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo NEREIKIA siekiant sudaryti:

1. nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų;
2. nepilnamečių vaikų tėvams perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį; vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą; sudaryti vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam negu 5 metų laikui; vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą; vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija 4 minimalių algų dydį; investuoti vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 10 minimalių mėnesinių algų dydį;
3. keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį;
4. nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios funkcijos perduotos notarams. Pavyzdžiui, notaras, prieš tvirtindamas sandorį, susijusį su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra šeimos turtas, kai yra nepilnamečių vaikų Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir ar nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.

Detaliau susipažinti su teisinio reguliavimo pakeitimais galima teisės aktų registre (XIV-1346 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.7... (e-tar.lt)).

Kokia yra prašymo nagrinėjimo tvarka?

Civilinio proceso kodeksas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka. Šio proceso esmė ta, kad klausimai dėl teismo leidimų išdavimo sprendžiami greitai – prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, be to, jie yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant pareiškėjų į teismo posėdį. Retais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti nagrinėti prašymus žodinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškėjai yra kviečiami dalyvauti teismo posėdyje. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą visada nagrinėjamos žodinio proceso tvarka.

Svarbu pažymėti, kad trumpi terminai prašymams išspręsti lemia tai, kad jei trūksta reikalingų dokumentų klausimui išspręsti, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismas prašymo nesvarsto. Tokiu atveju pareiškėjas, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo turi kreiptis į teismą pakartotinai. Todėl labai svarbu teismui pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjų prašymą dėl leidimo išdavimo.

Kaip žinoti į kurį teismą reikia kreiptis? Kokie klausimai dažniausiai kyla žmonėms? Ką dar turėtų žinoti žmonės, kurie kreipiasi į teismą dėl leidimo? Ar mokamas žyminis mokestis?

Prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos, t. y. paskutinės palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, apylinkės teismui.

Prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, o byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kada teismas gali neišduoti leidimo? Ką žmogus turi daryti tokiu atveju? Ar nutartis gali būti skundžiama?

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo (rūpinamo) asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus. Teismo nutartys išduoti ar atsisakyti išduoti teismo leidimus nėra skundžiamos apeliacine tvarka, tačiau asmuo, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo gali kreiptis į teismą pakartotinai.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismai atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nėra reikalingas.

Galima išskirti dažnus atvejus, kai pareiškėjai, turintys nuosavybės teise priklausančius kelis būstus, kreipiasi dėl teismo leidimo išdavimo vieną iš jų parduoti ar įkeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą, o pagal Civilinio kodekso nuostatas, šeimos turtu laikomas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, kuriame šeima gyvena, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa. Jeigu pareiškėjai turi kelias jiems nuosavybes teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tik viena iš jų laikoma šeimos gyvenamąją patalpa, ir tik sandoriams dėl šios patalpos perleidimo ar suvaržymo yra reikalingas teismo leidimas.

Ar galima dėl leidimo kreiptis el. būdu? Ar tokiu atveju reikalingi dokumentų originalai?

Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Naudodamasis elektroninių paslaugų portalu, asmuo gali prašymus teismui pateikti, taip pat gauti teismo nutartis neišeidamas iš namų. Kartu su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo pareiškėjai gali pateikti teismui tinkamai patvirtintas pridedamų dokumentų kopijas, tačiau esant būtinumui ar iškilus tam tikriems klausimams dėl prašymų pagrįstumo, teismas gali įpareigoti pareiškėjus pateikti dokumentų originalus ar papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus.