Apie Tarybą

Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

Teisėjų tarybą sudaro 17 narių:

1. Pagal pareigas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;

2. Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, du – iš Lietuvos apeliacinio teismo ir vienas – iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų, keturi – nuo visų apylinkės teismų. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų teisėjai. 

3. Tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip trejų metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda.

4. Tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai. Teisėjų tarybos nariais teisėjai gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

5. Naujoji Taryba savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių renka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Visuotinio teisėjų susirinkimo, išrinkusio naująją Tarybą, pirmajame sušauktame Tarybos posėdyje. Šį posėdį pradeda ir Tarybos pirmininko rinkimus organizuoja didžiausią teisėjo darbo stažą turintis Tarybos narys.

Teisėjų tarybos kompetencija:

Taryba:

1. slaptu balsavimu renka Tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir Tarybos sekretorių;
2. tvirtina Tarybos darbo reglamentą;
3. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;
4. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
5. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo;
6. sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, iš šios komisijos narių renka jos pirmininką, tvirtina šios komisijos nuostatus bei egzamino programą;
7. tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą bei Asmenų įrašymo į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;
8. skiria tris Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narius ir derina šios komisijos darbo tvarką; 
9. tvirtina Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus bei nustato ekspertų pasitelkimo tvarką pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų asmeninėms būdo ir pažintinėms savybėms ir asmeninėms kompetencijoms įvertinti;
10. sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas, komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančias kitokių formų struktūras, padedančias įgyvendinti Teisėjų tarybos funkcijas, ir tvirtina jų veiklą reguliuojančius teisės aktus;
11. slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius (teisėjus), iš šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir Teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus;
12.  nustato kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių  teisėjų rinkimo tvarką; slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų garbės teismo narius teisėjus ir Teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų, iš paskirtų Teisėjų garbės teismo narių teisėjų renka Teisėjų garbės teismo pirmininką;
13. tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;
14. išklauso Teisėjų drausmės ir etikos komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas;
15. tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų;
16.  renka ir skiria Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narius teisėjus, iš  paskirtų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką;
17.  nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles;
18.  tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus;
19.  tvirtina Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius lektorių reikalavimus;
20.  tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus bei jų aprašymus;
21.  svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų, pateikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
22.  išklauso Nacionalinės teismų administracijos veiklos ataskaitas;
23.  kasmet ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje viešai paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą;
24.  šaukia eilinius, prireikus ir neeilinius Visuotinius teisėjų susirinkimus;
25.  bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
26.  bendradarbiauja su kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
27.  tvirtina teisėjų, pretendentų į apylinkės teismo teisėjus, asmenų, nesančių teisėjais ir siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, siuntimo tikrintis sveikatą išdavimo tvarką;
28.  atlieka bet kurio teismo administracinės veiklos priežiūrą;
29. tvirtina pavyzdinį teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamentą;
30.  sprendžia kitus Teismų įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus klausimus.

Su Teisėjų tarybos 2020-2022 m. veiklos ataskaita susipažinti galite ČIA.

Teisės aktai:

• Teisėjų tarybos strateginės veiklos kryptys 2021–2024 m.
• Teisėjų tarybos darbo reglamentas. 
• Teisėjų tarybos nuolatinių komitetų darbo tvarkos aprašas (nauja redakcija)