Teismų pranešimai spaudai

2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybės, žalą padarius trečiajam asmeniui.

Byloje AB Vilniaus šilumos tinklai (ieškovė) prašė teismo priteisti iš UAB „Unipresta“ (atsakovės) žalos, padarytos pažeidus šilumos tiekimo trasos vamzdžius, atlyginimą. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai žalos atlyginimą iš atsakovės priteisė.

Teismai nustatė, kad UAB „Unipresta“, kaip rangovė, vykdė lauko lietaus nuotekų vamzdyno įrengimo darbus, šiems darbams atlikti pasitelkė subrangovę Estijos bendrovę „OÜ AGIO Ehitus“ (trečiąjį asmenį). Vykdant lietaus nuotekų vamzdyno prastūmimo darbus, buvo pažeista AB Vilniaus šilumos tinklams priklausanti šilumos tiekimo trasa. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad rangovė davė subrangovei leidimą atlikti darbus ir taip prisiėmė visą atsakomybę už šio leidimo vykdymo pasekmes. Nors Estijos bendrovė įspėjo rangovę, kad atliekant darbus nepatikslinus darbų projekto bei esant klaidai projekte yra labai didelis pavojus, jog vamzdžiai gali būti pažeisti, taip pat paprašė patikslinti tikslią vamzdžio vietą atkasant, tačiau rangovė vis tiek neatšaukė duoto leidimo vykdyti darbus ir nurodė juos atlikti kuo greičiau. Subrangovė teigė, kad Estijos bendrovės direktorius neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ši bendrovė, gavusi rangovės patvirtinimą, tęsė darbus.

Nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis UAB „Unipresta“ kasaciniame skunde teigė, kad teismai neteisingai nustatė už padarytą žalą atsakingus asmenis, nes, jos manymu, atsakinga buvo tik Estijos bendrovė, vykdžiusi kasimo darbus. Dėl to ieškovė turėjo žalos atlyginimo reikalauti iš Estijos bendrovės, kuri tiesiogiai sugadino ieškovei priklausantį turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad byloje susiklostė vadinamojo objektyvaus bendrininkavimo situacija, kai kiekvienas iš pažeidėjų prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės. Nors tiesiogiai ieškovei žalą padarė Estijos bendrovė, tačiau pati rangovė reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taip pat pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Be to, tiek rangovės, tiek subrangovės veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su žalos ieškovei atsiradimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad šioje byloje buvo visos pagal įstatymą nustatytos sąlygos, reikalingos rangovės ir subrangovės solidariajai atsakomybei taikyti. Ieškovė, kaip nukentėjęs asmuo, turėdama pasirinkimo laisvę, kuriam iš žalą padariusių asmenų reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškinį reiškė rangovei kaip solidariajai atsakovei.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė pagrindo tenkinti UAB „Unipresta“ kasacinį skundą, todėl paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria AB Vilniaus šilumos tinklams priteistas žalos atlyginimas iš UAB „Unipresta“.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. e3K-3-139-403/2023.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Tel. (8 5) 262 7871, 8 68 584 863
El. paštas r.kraulise@lat.lt
lat.lt/
Sekite mus LinkedIn