Teismų pranešimai spaudai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl turto, įgyto nenutraukus santuokos įstatyme nustatyta tvarka, pripažinimo kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų bendrąja daline nuosavybe.

Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į pusę jos mirusio sugyventinio vardu registruotų turto objektų ‒ dviejų komercinės paskirties pastatų, trijų žemės sklypų ir bendrovės akcijų. Kadangi vyras gyveno su ieškove nenutraukęs anksčiau su kita moterimi sudarytos santuokos, po jo mirties turtą paveldėjo atsakovai ‒ jo sutuoktinė ir vaikai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 50 proc. bendrovės akcijų ir tam tikrą dalį pastatų, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad nors santuoka tarp atsakovės ir jos sutuoktinio nebuvo nutraukta, tačiau faktas, jog nuo 1996 m. jie gyveno atskirai ir netvarkė bendro ūkio, turtinių ir finansinių reikalų, gali būti pagrindas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją nuo to momento įgytam turtui. Ieškovė įrodė, kad kartu su sugyventiniu ilgus metus gyveno, kūrė verslą, investavo savo lėšas bei prisidėjo prie nekilnojamojo turto esminio pagerinimo ‒ tai patvirtina buvus jų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Tačiau du pastatai, kuriuos sugyventiniai iš esmės pagerino, buvo įsigyti dar iki jų bendro gyvenimo pradžios. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nesusituokę asmenys, kartu gyvendami ir tvarkydami bendrą ūkį, pagal susitarimą bendrą turtą, priklausantį jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali sukurti tik savo asmeninėmis lėšomis ar jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kitu turtu. Nenuginčijus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos ir nenustačius šios nuosavybės rūšies pabaigos teisinio pagrindo bei sutuoktiniui, su kuriuo santuoka nebuvo nutraukta įstatyme nustatyta tvarka, priklausančios turto dalies, toks turtas negali būti pripažįstamas nesusituokusių asmenų bendrąja daline nuosavybe.

Kadangi bylą nagrinėję teismai padarė prieštaringas išvadas dėl minėtų pastatų nuosavybės rūšies, nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių spręsdami, ar šis turtas buvo įgytas iš asmeninių, ar bendrų sutuoktinių lėšų, kasacinis teismas bylą dėl dalies reikalavimų grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Bylos Nr. e3K-3-29-378/2025 (2025-04-16).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Tel. +370 685 84 863
El. paštas i.mastenica@lat.lt
https://www.lat.lt/
Sekite mus LinkedIn