Teismų pranešimai spaudai

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, nusprendė, kad K. Michailovas padarė nusikaltimą žmoniškumui.

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. Michailovo gynėjų kasacinį skundą, konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, faktines bylos aplinkybes nustatė tinkamai.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad konkreti veika, už kurią nuteistas K. Michailovas, buvo nuosekli dalis didelio masto ir sistemingo civilių gyventojų užpuolimo vykdant TSRS bei jos partinės organizacijos TSKP politiką.

Teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad K. Michailovo padaryta veika 1991 m. buvo laikoma nusikaltimu pagal tarptautinę teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus kyla nepriklausomai nuo to, ar padarymo metu jie buvo tokiais laikomi pagal valstybės nacionalinę teisę, jei nusikaltimais jie buvo laikomi pagal tarptautinę teisę ar civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus“.

Pirmosios instancijos teismas K. Michailovo veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą ir skyrė K. Michailovui laisvės atėmimą iki gyvos galvos bausmę, apeliacinės instancijos teismas kvalifikuotą nužudymą perkvalifikavo į tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir paliko laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad K. Michailovo veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo žmoniškumui požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

K. Michailovas nuteistas už tai, kad, dirbdamas TSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, tyčia, 1990 m. Lietuvoje bei Latvijoje atkūrus valstybių nepriklausomybes, vykdydamas ir remdamas TSRS valstybės ir jos organizacijos TSKP politiką, panaudojant TSRS jėgos struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos ir Latvijos valstybių valdžią, grąžinti Lietuvą ir Latviją į TSRS sudėtį, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti tarnybines pareigas vykdančius Lietuvos ir Latvijos valdžios atstovus, kitus Lietuvos ir Latvijos valstybėms lojalius civilius, juos žudė. K. Michailovas, veikdamas suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su dar 2 asmenimis, tyčia, vykdydamas ir remdamas TSRS valstybės ir jos organizacijų politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius, 1991 m. liepos 31 d. paryčiais, Medininkų muitinės posto vagonėlyje, šūviais į galvas nužudė 4 policininkus, 3 muitininkus ir 1 muitininką pasikėsino nužudyti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio  teismo  pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį  Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu .

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-7-1-693/2017).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.