Teismų pranešimai spaudai

Leidimas laikinai gyventi: kelių pilietybių turėjimas nepanaikina Ribojamųjų priemonių įstatymo taikymo, jei asmuo turi ir Rusijos Federacijos pilietybę – ribojimas siejamas su objektyviu pilietybės faktu, o ne su asmens pasirinkimu remtis viena iš turimų pilietybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. kovo 4 d. nutartyje pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi ir Rusijos Federacijos pilietybę.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar Migracijos departamentas, taikydamas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalį, pagrįstai pripažino netekusiu galios sprendimą priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi ir Rusijos Federacijos pilietybę.

Pareiškėjas, kuris yra Kanados, Rusijos ir Izraelio pilietis, byloje teigė, kad jis turėjo teisę pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi ir būti vertinamas kaip Kanados pilietis, o Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatos negali būti taikomos taip, kad paneigtų Kanados ir Europos Sąjungos išsamiu ekonomikos ir prekybos susitarimu (toliau – ir IEPS) suteikiamas teises.

Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus tam tikras išimtis.

Byloje kilusį ginčą LVAT sprendė vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) 2026 m. vasario 12 d. sprendimu Lenaimon, C-634/24, gautu pagal šioje byloje LVAT pateikus prejudicinius klausimus.

LVAT pažymėjo, kad ESTT išaiškino, jog IEPS 30.6 straipsnyje aiškiai atmetama galimybė privačiam asmeniui nacionaliniame teisme tiesiogiai remtis šio susitarimo nuostatomis. Todėl IEPS savaime nesudaro pagrindo netaikyti Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies.

ESTT pažymėjo, kad Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas yra imperatyvaus pobūdžio: juo nustatytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo ribojimas (išskyrus įstatyme aiškiai nustatytas išimtis). Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių tokių išimčių buvimą.

Taip pat ESTT konstatavo, kad 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, 4 straipsnio 1 dalis, siejama su II priedu, reglamentuoja vizos reikalavimo netaikymą trumpalaikiam buvimui, tačiau šis reglamentas nereglamentuoja teisės laikinai gyventi suteikimo, todėl pagal jį nėra draudžiamos aptartos Ribojamųjų priemonių įstatymo nacionalinės nuostatos.

LVAT pažymėjo, kad byloje ginčas kilo būtent dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo teisėtumo, o ne dėl pareiškėjo teisės atvykti trumpalaikiam buvimui. Byloje nustatyta ir neginčyta, kad pareiškėjas turi Rusijos Federacijos pilietybę. Ši aplinkybė turi tiesioginę teisinę reikšmę vertinant, ar taikytinos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies sąlygos. Todėl, sprendžiant dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo teisėtumo, pagrįstai taikyta Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis kaip specialusis (laikinasis) teisinis reguliavimas.

LVAT nurodė, kad Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ribojimo taikymas siejamas su objektyviu asmens pilietybės faktu, o ne su asmens pasirinkimu remtis viena iš turimų pilietybių. Naudojimasis vienos valstybės išduotu kelionės dokumentu nepanaikina kitos asmens turimos pilietybės ir su ja susijusių teisinių pasekmių. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko naudodamasis Kanados piliečio kelionės dokumentu, nepaneigia jo, kaip Rusijos Federacijos piliečio, teisinio statuso reikšmės, sprendžiant dėl Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo. Šiuo atveju buvo vertinama ne pareiškėjo tariama teisė „pasirinkti pilietybę“, o tai, ar pareiškėjo faktinis teisinis statusas patenka į specialiosios normos reguliavimo sritį.

Šiomis aplinkybėmis LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Administracinė byla Nr. eA-48-575/2026

Kontaktai žiniasklaidai:
Paulius Žeimys
LVAT pirmininkės padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
+370 609 36 497
paulius.zeimys@lvat.lt
https://www.lvat.lt/