Teismų pranešimai spaudai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje nepriimti pagrįstai. Kasacinis teismas pabrėžė, kad procesas turi būti vykdomas nuosekliai, o dalyvaujantys byloje asmenys turi užtikrinti, kad įrodymai būtų pateikti laiku.

Ginčas kilo dėl preliminariosios sutarties, pagal kurią ieškovė ir atsakovė susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė, tikėdamasi, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, atliko nekilnojamojo turto remonto darbus, tačiau atsakovė paskutinėmis akimirkomis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl, kaip teigia ieškovė, privalo atlyginti ieškovei netesybas ir remonto darbų išlaidas. Atsakovė ginčijo, kad neturėjo pareigos atlyginti šiuos ieškovės nuostolius, nes remonto darbai buvo atlikti be jos sutikimo ir būtent atsakovė, o ne ieškovė patyrė nuostolių dėl atliktų remonto darbų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė savo veiksmais (įleisdama darbininkus, neprieštaraudama dėl atliekamų darbų ir pan.) aiškiai leido suprasti, jog sutinka su preliminariosios sutarties pakeitimu (remonto darbų pradėjimu), o vėlesnis jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nesąžiningas. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi sandorio įvykdymo, todėl jai turi būti atlygintos netesybos.

Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą, pabrėždamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Teismas atsisakė priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, pažymėdamas, kad jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodė, kad atsakovė pareiškė naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad apeliacija yra ne nauja bylos nagrinėjimo stadija, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas pažymėjo, kad visi šalių įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme parengiamojoje proceso stadijoje, todėl vėlesnėse stadijose nauji įrodymai priimami tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad jie negalėjo būti pateikti anksčiau dėl objektyvių priežasčių. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą apeliacijos modelį, leidimas padidinti reikalavimo apimtį, jeigu tai nėra šalutinis reikalavimas, neatitiktų apeliacijos procesą reglamentuojančių normų paskirties, nes tai reikštų apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tokiais aspektais, kurių nenagrinėjo ir netyrė pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, išaiškino, kad preliminarioji sutartis gali būti pakeista konkliudentiniais veiksmais, jei viena šalis savo elgesiu aiškiai leidžia suprasti, jog sutinka su naujomis sąlygomis, o kita šalis tuo remiasi. Teismas pabrėžė, kad nors rašytinio susitarimo pakeitimai paprastai turi būti atlikti raštu, konkretus šalių elgesys gali lemti faktinį sutarties pakeitimą, jei toks elgesys yra aiškus, nuoseklus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos nutartį paliko nepakeistą.

2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.