Teismų pranešimai spaudai

LAT sprendė teisės klausimus dėl kredito sutartyje numatytų mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų bei įstatyme nustatytų kompensuojamųjų (ikiteisminių ir procesinių) palūkanų, taip pat delspinigių atskyrimo.

LAT išnagrinėjo bylą, kurioje spręstas UAB Medicinos banko reikalavimas priteisti iš  fizinio asmens pagal kredito sutartį negrąžintą paskolą su sutartyje nustatytų palūkanų iki paskolos grąžinimo termino suma. Be to, sutartyje nustatytos 1 proc. dydžiu padidintos kompensuojamosios metinės palūkanos už laikotarpį nuo termino grąžinti paskolą praleidimo. Bankas taip pat skaičiavo įstatyme (Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje) nustatytas 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo termino grąžinti paskolą praleidimo iki reikalavimo teisme pateikimo, bei sutartyje nustatytus delspinigius.

Teisėjų kolegija nutarė grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Ji nurodė aiškintis: ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos nebuvo skaičiuojamos už tuos pačius laikotarpius, kaip ir įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos; ar į sutartines kompensuojamąsias palūkanas nebuvo įskaičiuoti delspinigiai. Taigi, kolegija suabejojo, ar bankas kaip kreditorius apskaičiavo ne per didelę įsiskolinimo sumą.

Įstatymuose ir teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai – užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai – minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą).

LAT pažymėjo, kad kai šios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, tuomet neskaičiuojamos įstatyme (Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje) nustatytos 5 proc. (ar 6 proc., jei sutarties šalys verslininkai) palūkanos už laikotarpį nuo sutartyje nurodyto termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. negali būti sumuojamos ir sutartyje, ir įstatyme nurodyto dydžio palūkanos už tą patį laikotarpį, kai sutartyje palūkanų dydis yra aiškiai nustatytas.

Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Netesybos (delspinigiai) įskaitomi į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Taigi, kaip pažymėjo LAT, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydžio sumą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-110-219/2019).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt