Teismų pranešimai spaudai

Regionų administracinis teismas gruodžio 10 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos pagal Margaritos Drobiazko skundą dėl pilietybės netekimo nagrinėjimą iš esmės ir nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kadangi teismui kilo abejonių dėl šioje byloje taikytinų Pilietybės įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas suabejojo, ar nėra pažeidžiami Konstitucijoje nustatyti asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principai, Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nustatant, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams. Vadinasi, toks Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik tiems dvigubą (daugybinę) pilietybę turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka. Asmenys, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu, aptariamu pagrindu negalėtų jos netekti. Taigi Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą, būtų traktuojama skirtingai, nei kiti dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai.

Dėl Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų Prezidento įgaliojimų teismas nurodė, kad Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimai įstatymo nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau ši Prezidento teisė neapima jo teisės priimti sprendimus dėl jos netekimo – tokia teisė nėra nei nustatyta Konstitucijoje, nei atskleista Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje. Taigi Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų įgaliojimų pobūdis galimai disonuoja su Respublikos Prezidento, kaip Lietuvos valstybės vadovo, statusu.

Dėl taikomos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkto normos siekiamo tikslo, aiškumo ir proporcingumo teismas nurodė, kad pilietybės netekimas laikytinas plataus masto ribojimu, todėl teisinis reguliavimas turi būti aiškus, leidžiantis adresatui numatyti tokias pasekmes. Šioje situacijoje kyla abejonių, ar reguliavimas buvo tiek aiškus, kad leistų asmeniui numatyti galinčias kilti pasekmes ir būti apsaugotam nuo savavališko taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ribojimo reglamentavimui taikomi ne tik formos, bet ir įstatymo turinio kokybės reikalavimai, kyla abejonė, ar nustatytas teisinis reguliavimas atitinka šį kriterijų apimties ir aiškumo aspektais.

Be to, teismui kilo abejonių ir dėl šios taikomos priemonės – pilietybės panaikinimo asmeniui, padariusiam veiką, kuri nesukelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, – būtinumo deklaruojamam tikslui pasiekti (užtikrinti nacionalinį saugumą) ir ar žala teisių pažeidimui nebūtų didesnė nei indėlis į siekiamo tikslo pasiekimą. Kitaip tariant, nėra aišku, kaip taikomas ribojimas yra susijęs su deklaruojamu legitimiu tikslu.

Taigi teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja:

• Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindai taikomi tik tiems dvigubą (daugybinę) pilietybę turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka;
• Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Respublikos Prezidentui pavedama priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, atitinka Respublikos Prezidento, kaip Lietuvos valstybės vadovo ir politinės vykdomosios valdžios institucijos, konstitucinį statusą;
• Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jei asmuo viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, tačiau tai nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumo interesams.

Bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Ši teismo nutartis neskundžiama.

Administracinė byla Nr. eI2-2790-1066/2024

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Sigita Gamulėnienė
Regionų administracinio teismo
teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
Tel. (8 5) 264 8962, 8 612 49869
El. paštas sigita.gamuleniene@teismas.lt 
https://administracinis.teismas.lt
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai