Teismų sistemos naujienos

Nuo 2013 m. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja (2014–2019 Civilinių bylų skyriaus pirmininkė)
2014–2017 m. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos pirmininkė
2016–2020 m. Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos pirmininkė
Teisėjų tarybos narė nuo 2020 m.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja
Informacinių technologijų, Mokymų ir tarptautinių ryšių, Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komitetų narė

Teisėjų taryboje esate išrinkta pirmininko pavaduotoja, taip pat dirbsite net trijuose komitetuose: Tarptautinių ryšių ir mokymų, Informacinių technologijų bei Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo. Visos sritys labai svarbios ir, matyt, jau turite idėjų, kaip jas reikėtų tobulinti…

Mėgstu veikti matydama aiškų tikslą ir siekiamą rezultatą. Kiekviena mintis turėtų būti lydima veiksmo. Nors mokslinių interesų sferoje aš procesualistė, bet veikla Teisėjų taryboje ne mėgavimasis procesu, o realūs darbai – matomi ir jaučiami kiekvienam teisėjui. Įsižiūrėkite į prisiekiančius teisėjus: tarsi ir jaudinasi, bet tuo pat metu spinduliuoja tvirtybę ir pasiryžimą. Tokią tvirtybę, nuolat papildomą patirtimi, ir išmintį teisėjas turi išlaikyti visą gyvenimą. Mūsų reikalas prisidėti prie orumo ir saugumo atmosferos teismuose.

Tarybos komitetų veikla turėtų būti kryptinga. Teisėjų mokymų sistema turi atitikti jų poreikius ir būti pritaikyta veiklos specifikai, norisi matyti aiškų teisėjo mokymų ir jo nuolatinės veiklos vertinimo bei atrankos santykį. Vertinimas – ne tik praeities veiklos revizija, bet ir postūmis teisėjo ateičiai, kur ir kaip tobulėti. Tai turi prisidėti ir prie geriausių teisėjų, siekiančių karjeros, atrankos. Dabartinės grėsmės parodė technologijų svarbą, bet, sąžiningai kalbant, netikiu, kad teisėjus pakeis dirbtinis intelektas. Technologijos – svarbi pagalbinė priemonė, bet ji turi padėti teisėjui nagrinėti bylas, o ne tapti kliūtimi tai daryti. Neturime taikstytis su situacija, kai elektroninės bylos „atvertimo“ procesas trunka ilgiau, nei bylos nagrinėjimas. Teisės aktų projektų rengimas ir vertinimas – galimybė prisidėti prie gerų idėjų įgyvendinimo ir kartu užkirsti kelią bandymams iškelti formą aukščiau turinio (teisingumo esmės).

Esate minėjusi, kad Teisėjų tarybos darbas turėtų būti grąžinamas prie teisingumo idėjos esmės, o teisėjo prioritetas turi būti teisingumas konkrečioje byloje. Atkreipėte dėmesį, kad svarbu ne kiekybiniai, o kokybiniai kriterijai. Kaip tai pasiekti?

Turime peržengti savo siauro suvokimo ribas, ypač teismų administravimo srityje (ši sritis, mano nuomone, vis dar inertiškai grindžiama skaičiais, terminais ir neišnaudojama kaip pagalba teisėjui). Teisėjo veikla nėra ir negali būti reguliuojama įsakymais, potvarkiais ar tvarkų aprašais. Bet iki tokio suvokimo lygio reikia kilti ir teisėjams, kartais dėl patogaus būvio vis dar pasigendantiems „hierarchinių“ nurodymų. Jei atkreipėte dėmesį, kalbėdama apie teisminį bylų nagrinėjimą (teisėjo veiklą) vengiu žodžio darbas. Jei ši sąvoka įsigali ir teisėjo galvoje, lauk bėdos – tada kyla poreikis viską sureguliuoti, suskaičiuoti, ir patys to nenorėdami paskęstame kiekybinių kriterijų liūne. Teismų vadovų reikalas – pasirūpinti, kad teisėjų darbo krūviai esmingai nesiskirtų, užtikrinti sąlygas bylas išnagrinėti per protingą terminą, o teisėjų pareiga – tinkamai vykdyti teisingumą. Žodis tinkamai čia apima ir procesą be nepateisinamo delsimo.

Kompromisų ir susitarimų atmosfera. Taip įvardijote aukštą darbo kultūrą teisme, kuriame dirbate. Ar gerąją patirtį ketinate perkelti ir į Teisėjų tarybą, o gal turite receptą, kaip to pasiekti ir visai teismų sistemai?

Kalbėkime argumentų kalba, įsiklausykime ir girdėkime vieni kitus. Jų pagrindu svarstykime ir priimkime sprendimus. Galime pasitelkti ir proceso valdymo įgūdžius, tai padės mums atskleisti visus problemos aspektus, rasti sprendimus, juk nė viena byla nelieka teisme neišnagrinėta...

Teismuose dirba nemažai akademikų, dėstytojų. Koks mokslo žmonių indėlis į teismų sistemą ir kaip vertinamas teisėjų dalijimasis žiniomis ir patirtimi su būsimais teisininkais ir tais, kurie kelia darbinę kvalifikaciją?

Mokslo atstovų įtraukimas į teisėjų gretas užkerta kelią sistemos rutinai, įneša naujų vėjų. Mokslininkų žvilgsnis nėra atitrūkęs nuo realybės, kaip kam nors atrodo, bet vis dėlto jis kitoks – platesnis, kartais toliau siekiantis, dažnai susijęs su ilgu „už“ ir „prieš“ svėrimo keliu. Gal kam ir atrodo trūkumas, bet man didžiausias privalumas – teismo „papročių“ nežinojimas ir jų nesilaikymas.

Teisės mokslas tuo ir ypatingas, kad daugelyje jo sričių juntama teorijos ir praktikos vienovė, neatsitiktinai ir teisėjai savo praktinėmis įžvalgomis dalijasi su studentais ar kolegomis. Tai abipusė nauda, bet kartu ir sunki našta. Visiems teisėjams rekomenduočiau nors kartą tai išbandyti ir nebūtinai mokymų forma. Tai gali būti ir vieša diskusija, ir pranešimas konferencijoje, ir profesinės nuomonės pareiškimas aktualia tema ar pan. Suprasite, kad būti teisėju teismo salėje ir būti lektoriumi teisėjams – didelis skirtumas ir ne ką menkesnis iššūkis.

Jums suteiktas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro laipsnis, esate Privatinės teisės katedros partnerystės profesorė Vilniaus universiteto Teisės fakultete, daugelio mokslinių knygų ir straipsnių autorė ir bendraautorė. Kaip ketinate suderinti akademinę veiklą, teisėjo darbą ir šias gausias naujas pareigas Teisėjų taryboje? Iš kur semiatės energijos ir kaip randate laiko?

Akademinė veikla natūraliai sumažėjo ir dėl teisėjo pareigų, bet tikrai nenuėjo į antrą planą, nes tai – turbūt tikrasis energijos šaltinis ir atgaiva. Kasmet kažko išmokstu iš savo studentų, kartu tobulinu savo gebėjimus. Išgirsti naują klausimą ir staiga susvyruoji dėl ankstesnio problemos suvokimo, atrodytų, jau žinomo sprendimo, taigi vėl ieškai naujų argumentų nuomonei pagrįsti... Tai nuolatinė proto mankšta. 

Kalbino Vilma Budėnienė