Teismų sistemos naujienos

Publikacijos autoriai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, teisėjas Aurelijus Gutauskas
ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas

Prekyba vaikais – tarptautiniu teisiniu lygmeniu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises. Tai – prekybos žmonėmis reiškinio dalis, išsiskirianti tuo, jog juo kėsinamasi į pažeidžiamiausius asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos[1]. Prekyba vaikais – vienas sunkiausių (brutaliausių) nusikaltimų žmogaus teisėms, kuomet nusikaltėliai nusikalstamam pelnui gauti išnaudoja silpniausią visuomenės socialinę kategoriją – pažeidžiamus vaikus. Europos Sąjungos lygmeniu nepilnamečių išnaudojimas (ypač seksualinio išnaudojimo tikslais) vis dar išlieka latentiniu nusikaltimu. Apytiksliai 28 procentai visų identifikuotų prekybos žmonėmis aukų buvo vaikai[2]. Prekyba vaikais ir jų išnaudojimas (daugiausiai vyriškos lyties vaikų) dažniausiai susijęs su seksualiniu jų išnaudojimu, priverstiniu darbu, elgetavimu, nusikalstamų veikų darymu (kišenvagystės, vagystės iš parduotuvių). Prekyba vaikais taip pat siejama su nelegaliu įvaikinimu ir fiktyviomis santuokomis.

Prekyba vaikais yra viena labiausiai didėjančių prekybos žmonėmis tendencijų Europos Sąjungoje. 2013–2014 m. statistiniai duomenys rodo, kad iš 15 846 užregistruotų prekybos žmonėmis aukų Europos Sąjungoje 2 375 buvo vaikai[3]. Europolo duomenimis (2015–2017 m.), Europos Sąjungoje buvo atliekami 34 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose nukentėjusieji buvo išskirtinai nepilnamečiai asmenys (identifikuoti 75 nukentėjusieji)[4]. Vaikai yra viena pažeidžiamiausių grupių, į kurias kėsinasi prekiautojai žmonėmis. Organizuotos nusikalstamos grupės prekybai žmonėmis renkasi vaikus, nes juos lengva verbuoti ir greitai pakeisti[5].

Besitęsianti migracijos krizė nuo 2015 m. ir blogėjančios socialinės gyvenimo sąlygos Afganistane, Irake, Pakistane, Sirijoje lėmė, kad tūkstančiai nepilnamečių asmenų siekė patekti į Europos Sąjungą, tikėdamiesi geresnės ateities. Eurostato duomenimis, 2015–2017 m. 189 845 nelydimi nepilnamečiai asmenys prašėsi prieglobsčio Europos Sąjungoje[6]. Dauguma šių nelydimų vaikų buvo 15–17 metų amžiaus berniukai[7]. Europolo duomenimis, apie 20 procentų šių vaikų buvo kontroliuojami nusikaltėlių, užsiimančių prekyba žmonėmis[8].

Nigerijos, Angolos, Somalio bei kitų Afrikos šalių organizuoti nusikaltėliai dažniausiai taikosi į 15–17 m. amžiaus aukas. Užmezgamas pirmas kontaktas su auka, pelnomas jos pasitikėjimas, o vėliau jau vyksta ekonominis ir logistinis susitarimas tarp nusikaltėlio ir aukos. Prekeiviai žmonėmis dažniausiai taikosi į pažeidžiamus nepilnamečius asmenis, atvykusius iš vietovių, kenčiančių nuo ginkluotų konfliktų, našlaičius ar asmenis, neturinčius šeimų. Prekeiviai žmonėmis taip pat pasinaudoja tuo, kad jie žino apie tokių žmonių ekonominį nepriteklių, apie jų ribotą informaciją, susijusią su prekybos žmonėmis nusikaltimu, žemą išsilavinimo lygį ar sunkias jų asmenines gyvenimo sąlygas.

Vietnamo organizuoti nusikaltėliai daugiausiai išnaudoja vaikus priverstinio darbo tikslais. Tačiau vietinėje rinkoje vaikai išnaudojami ir seksualiniais tikslais, verčiami daryti nusikaltimus ar priversti elgetauti. Dauguma nukentėjusiųjų buvo nustatyta Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Šios šalys prekeiviams žmonėmis tampa ir paskirties, ir tranzito šalimis. Nustatyti įtariamieji paprastai vidutinio amžiaus tiek vyrai, tiek moterys, kurie dalyvauja įvairiuose prekybos žmonėmis proceso etapuose, pradedant aukų verbavimu, organizuojant jų išvykimą iš Vietnamo, organizuojant padirbtų dokumentų įsigijimą ir aukų gabenimą paprastai iš Rusijos Federacijos pusės per Europos Sąjungos rytinę sieną (Čekija, Lenkija, Slovakija, Baltijos šalys).[9]

Turkijos pavyzdys rodo, kaip nepilnamečiai vaikai imami vairuoti (plukdyti) valtis jūra su migrantais iš Turkijos į Graikiją vien tam, kad nepilnamečiai asmenys negali būti areštuoti ar baudžiami už kontrabandą[10]. Atsidūrę tikslo šalyje nepilnamečiai atsiduria vietinių nusikaltėlių taikiklyje, vietiniai nusikaltėliai juos įtraukia į seksualinį išnaudojimą ar priverstinį darbą. Taip pat išnaudoja įtraukdami į nusikalstamas veikas: prekybą narkotikais, į turtinius nusikaltimus, elgetavimą.

Europolo duomenimis, Pietų Amerikos organizuotos nusikalstamos grupuotės užsiima prekyba nepilnamečiais asmenimis seksualinio išnaudojimo ar priverstinio darbo tikslais. Štai viena Brazilijos organizuota nusikalstama grupuotė verbavo paauglius žadėdama jiems įvairias darbo galimybes skirtinguose Europos futbolo klubuose. Tiek nepilnamečių asmenų šeimos, tiek ir patys nepilnamečiai buvo viliojami skelbimais per žiniasklaidos priemones bei socialiniame tinkle Facebook, kad jau buvo pavyzdžių, kai nepilnamečiai berniukai išvykę į Europą gauna pelningą kontraktą su futbolo klubu. Tačiau realybėje nepilnamečiai buvo laikomi nelaisvėje, jiems nebuvo mokama, o šeimos nariai buvo priversti grįžti atgal į savo šalį. Kitas atvejis – Kolumbijos nusikalstama grupuotė seksualinio išnaudojimo tikslais verbuodavo jaunus berniukus vykti į JAV, kitas Pietų Amerikos šalis bei Europos Sąjungą. Aukos būdavo verčiamos netgi darytis medicinines operacijas, kad berniukų išvaizda būtų panašesnė į moterišką išvaizdą. Nukentėjusiesiems būdavo uždedama 3 000 eurų skola už operaciją, skrydžio bilietus, padirbtus dokumentus[11].

Europos Sąjungos ribose aktyviai veikia albanų organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios užsiima prekyba nepilnamečiais asmenimis (tiek berniukais, tiek mergaitėmis) seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo ar neteisėto įvaikinimo tikslais. Daugeliu šių atvejų aukų šeimos buvo susijusios su prekeiviais žmonėmis – sąmoningai atiduodavo savo vaikus už pinigus ar turimų skolų padengimus. Kitais atvejais šeimos tiesiog nežinodavo apie vaikų išnaudojimo riziką, nes būdavo apgaunamos. Dažni atvejai, kuomet 12–15 metų vaikai buvo išnaudojami verčiant plauti automobilius automobilių plovyklose Europos Sąjungos valstybėse. Kai kurios šeimos prekeiviams sumokėdavo po 10 000 eurų už geresnę jų vaikų ateitį Europos Sąjungos valstybėse. Nors iš tikrųjų vaikai buvo įtraukiami į prostitucijos verslą ir išnaudojami[12].

Identifikuoti vaikus, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, ir nustatyti jų tikrąją tapatybę darosi vis sunkiau, nes dėl savo pažeidžiamumo jie tampa lengvu prekiautojų žmonėmis grobiu. Prekyba vaikais priverstinio nusikalstamumo ir seksualinio išnaudojimo tikslais didėja. Nukentėjusiems vaikams gresia ne tik dar kartą tapti prekybos žmonėmis aukomis, bet ir antrinė viktimizacija, kai su jais elgiamasi kaip su nusikaltimo vykdytojais, o ne kaip su prekybos žmonėmis aukomis.

Prekybos vaikais atvejų analizė Lietuvos teismų praktikoje

Prekybos vaikais baudžiamųjų bylų, kurios perėjo visas šalies teismų instancijas, yra vos keletas. Straipsnyje analizuojami mergaičių pardavimo atvejai, šie nusikaltimai buvo įvykdyti šalies viduje, vakarų Lietuvoje. Didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė rezonansinė prekybos vaikais byla, susijusi su Švėkšnos internato veikla. Ši byla dar buvo įvardijama kaip byla, kurioje vaikai pardavinėjo vaikus suaugusiems asmenims[13]. Šioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė kasatorių skundus ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmenys, be jiems inkriminuoto Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ str. (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą) nurodyto nusikaltimo, taip pat nuteisti kaip padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 str. (Vaiko pirkimas arba pardavimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagrindiniais kasatorių argumentais šioje byloje buvo tai, jog, anot jų, veiksmai lytiškai santykiaujant su nukentėjusiosiomis ir už tai joms sumokant ar nuperkant cigarečių atitinka lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ str.), o ne vaiko pirkimo ar pardavimo (BK 157 str.) nurodytą nusikalstamą veiką. Už suteiktas seksualines paslaugas pinigai būdavo sumokami merginai, kuri lytiškai santykiavo ar patenkino lytinę aistrą ir neturėjo jokio fizinio kontakto su kitais asmenimis – tik su merginomis, kurios teikė seksualines paslaugas. Nukentėjusiųjų laisvės nuteisti asmenys nevaržė, nevertė lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą kitiems asmenims. Jų ir nukentėjusiųjų buvimas kartu užtrukdavo neilgą laiką – tol, kol būdavo atliekamas lytinis aktas. Po lytinio akto nukentėjusiosios būdavo parvežamos ten, kur jos pačios nurodydavo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste prekyba vaikais – tarptautiniu teisiniu lygmeniu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises. Tai – prekybos žmonėmis reiškinio dalis, išsiskirianti tuo, jog juo kėsinamasi į labiausiai pažeidžiamus asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos. Lietuva pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus yra įsipareigojusi užkirsti kelią prekybai vaikais, taip pat įvairioms išnaudojimo formoms, darančioms žalą vaiko gerovei, tarp jų ir vaikų seksualiniam išnaudojimui. Šie reikalavimai, be kita ko, yra pagrįsti vaiko teisių apsaugos principais, įtvirtintais Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, tarp jų ir poreikiu užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis). Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog vaiko pirkimas ar pardavimas (BK 157 str.) taikytinas visoms prekybos vaikais formoms nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, neatsižvelgiant į tai, ar tokie veiksmai yra susiję su organizuotu nusikalstamumu (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 2 straipsnis).

Byloje buvo pateikti ir kiti svarbūs BK 157 straipsnio požymių turinio išaiškinimai. BK 157 straipsnyje yra numatyta speciali prekybos žmonėmis norma, nes nukentėjusiuoju nuo šio nusikaltimo gali būti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad specifinis nukentėjusiojo statusas lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas. Ši nuostata yra pagrįsta tuo, kad vaikai yra pažeidžiamesni nei suaugusieji, todėl jiems kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis. Dėl to vaikai, kaip prekybos žmonėmis (vaikais) aukos, yra laikomi ypač pažeidžiamais (2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, (toliau – Direktyva 2011/36/ES) Preambulės 8, 12, 22 punktai). Atsižvelgiant į tai, žmogaus pardavimo ar pirkimo veiksmai, jei jie susiję su vaikais (nepilnamečiais), yra laikomi nusikalstamais net ir tais atvejais, kai nepanaudotas nė vienas iš BK 147 straipsnyje nurodytų veikos padarymo būdų. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatyti valios palaužimo būdų nereikalauja ir BK 157 straipsnio dispozicija. Toks aiškinimas atitinka Direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio 5 dalies, Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 4 straipsnio c punkto, Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 3 straipsnio c punkto nuostatas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d.) nukentėjusiosios buvo nepilnametės, todėl nuteistųjų veikoms kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnį neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiąsias buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų ar pasinaudota jų priklausomumu, pažeidžiamumu ar pan. Šioje baudžiamojoje byloje aktualu ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės už vaiko pirkimą ar pardavimą nešalina vaiko sutikimas būti išnaudojamam. Nuostata, kad joks galimas vaiko sutikimas būti išnaudojamam neturėtų būti laikomas galiojančiu, įtvirtinta tiek Direktyvos 2011/36/ES Preambulės 11 punkte, tiek ir tiesiogiai BK 157 straipsnyje. Atitinkamai atsakomybės pagal BK 157 straipsnį nešalina ir nepilnamečių iniciatyva būti išnaudojamiems.

BK 157 straipsnyje nurodytai nusikalstamai veikai konstatuoti turi įtakos ne lytinių santykių skaičius (jei vaikas, be kita ko, buvo pirktas kitoms seksualinio išnaudojimo formoms), o pats veikos padarymo mechanizmas (nuteistiesiems tiesiogiai tariantis su nepilnametėmis, kad jos už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su jais lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą). Šioje baudžiamojoje byloje nuteistieji dėl merginų lytiniams santykiams paieškos kreipėsi į specialiosios mokyklos auklėtines, nukentėjusiųjų pasiimti atvykdavo į miestelį, taip pat vieno iš ketinimų lytiškai santykiauti vienas iš nuteistųjų nerealizavo, nes nuteistoji pranešė, kad nukentėjusiosios nepilnametės ieško specialiosios mokyklos auklėtojos. Taigi, nurodytos aplinkybės leido konstatuoti, kad nuteistieji suvokė tikrąjį nukentėjusiųjų amžių. Šio suvokimo nepaneigia ir jų pateikiami subjektyvūs nukentėjusiųjų brandos lygio vertinimai, jų veiksmų motyvų interpretavimai. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, jog teismai išnagrinėjo ir nuosprendžiuose išsamiai aptarė BK 151¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tarp jų ir nukentėjusiųjų nepilnametystę, ir motyvuotai konstatavo, jog nuteistieji suprato, kad lytiškai santykiauja, tenkina lytinę aistrą su nepilnametėmis.

Taigi, šios baudžiamosios bylos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo tris pagrindinius dalykus, užtikrinančius vaikų teisinę apsaugą nuo prekeivių žmonėmis, kartu formuodamas teisminę praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose: 1) prekyba vaikais – tai dar pavojingesnė prekybos žmonėmis reiškinio dalis nei prekyba suaugusiais asmenimis; 2) vaikai pardavinėjo vaikus suaugusiems asmenims (jiems suvokiant, jog tai yra vaikai) – tai ypač pavojinga!!! ir 3) vaikas (nepilnametis) jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas, kad vaikai yra pažeidžiamesni nei daugiau gyvenimiškos patirties turintys suaugę asmenys.

Antras atvejis yra susijęs su nepilnametės merginos pardavimu teikti seksualines paslaugas ir šių paslaugų pirkimu. Baudžiamojoje byloje suaugę asmenys buvo kaltinami tuo, jog vienas jų, turėdamas tikslą gauti pajamų iš nepilnametės prostitucijos, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, naivumu, patiklumu, nesubrendimu, nesugebėjimu įvertinti prostitucijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių bei sunkia nukentėjusiosios materialine padėtimi, interneto puslapyje įdėjo įvairaus turinio skelbimus, susijusius su seksualinių paslaugų teikimu, ir tokiu būdu pelnėsi iš nepilnametės prostitucijos. Kitas gi asmuo, susidomėjęs skelbimu, suderinęs vietą, laiką ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas ir suprasdamas, kad mergina yra nepilnametė, už seksualinių paslaugų teikimą perdavė jai ir jos „pardavėjui“ piniginį bei kitokį materialinį atlygį.

Pažymėtina, jog, vertindami šį konkretų atvejį, teismai nebuvo vieningi. Pirmosios instancijos teismas abu asmenis dėl prekybos vaikais išteisino, konstatuodamas, jog nebuvo nustatyta, kad nepilnametė būtų buvusi perduota kliento kontrolei, o pastarasis už tai sumokėjęs atlygį „pardavėjui“. Nustačius, kad klientas atliko su nepilnamete seksualinius veiksmus, sumokėjęs už tai atlygį pinigais ir papuošalais jai pačiai, o „pardavėjui“ už pagalbą nukentėjusiajai atsilyginęs alkoholiu ir tabako gaminiais, nėra pagrindo teigti, kad vienas pardavė, o kitas pirko vaiką žinodami, kad šis bus išnaudojamas prostitucijai. Teismo įsitikinimu, šis atvejis kvalifikuotinas kaip pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 str. 3 d.) „pardavėjo“ atžvilgiu ir lytinės aistros su nepilnamete tenkinimas, pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, pažadant ir suteikiant už tai pinigų (BK 151¹ str. 2 d.) „pirkėjo“ atžvilgiu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir konstatavo, jog vaiko pardavimas pasireiškia vaiko perleidimu pirkėjo ar jo nurodyto kito asmens kontrolei už pinigus ar kitokią turtinę naudą, kuri suteikiama pardavėjui ar jo nurodytam asmeniui. Apeliacinis teismas patvirtino, jog „pardavėjas“ perleido nukentėjusiąją nepilnametę už atlygį klientui siekdamas, kad ji būtų seksualiai išnaudojama, o kartu pelnėsi iš nukentėjusiosios prostitucijos bei gavo turtinės naudos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kliento padarytoje veikoje nėra vieno iš BK 151¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – jis nežinojo ir negalėjo numatyti, kad nukentėjusioji veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Dėl šios priežasties klientas pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį buvo išteisintas. Išteisinus jį dėl šios nusikalstamos veikos, prekybos vaikais sudėties požymių nustatymas jo veikoje teismui tapo neaktualus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija patvirtino, jog apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas „pardavėjo“ veiką kaip vaiko (nepilnametės) pardavimą siekiant, kad ji būtų išnaudojama prostitucijai, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir pelnymąsi iš jos prostitucijos pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nustatė visas tinkamam veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, įvertino tiek „pardavėjo“, tiek kliento, pačios nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymus kaip visumą, seksualinio pobūdžio trumpųjų žinučių turinį, kitus įrodymus byloje, nusprendė, kad „pardavėjas“ realiai turėjo naudos iš nepilnametės pardavimo seksualinėms paslaugoms, pats dalyvavo jai teikiant seksualines paslaugas, susirašinėjo su potencialiais klientais, pats pagamino devynias pornografinio turinio nuotraukas su jos atvaizdu. Be kita ko, kasacinis teismas konstatavo, jog, turėdamas tikslą gauti pajamų iš nepilnametės prostitucijos, „pardavėjas“ pasinaudojo jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, naivumu, patiklumu, nesubrendimu, nesugebėjimu įvertinti prostitucijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių bei sunkia nukentėjusiosios materialine padėtimi[14].

Vertindamas kliento atliktus veiksmus nepilnametės atžvilgiu, kasacinis teismas akcentavo tai, jog iš kaltininko elgesio nuo pat santykio su nukentėjusiąja pradžios iki seksualinių veiksmų su ja atlikimo pabaigos buvo akivaizdu, kad jis suprato, kad siekia lytiškai santykiauti su nepilnamečiu asmeniu, ir to norėjo. Iš jo bendravimo su nukentėjusiąja pobūdžio (jam buvo siunčiamos jos nuogos nuotraukos, taip pat objektyviai jis ją pats matė, atlikdamas lytinius santykius), jo gyvenimiškosios (vedęs, turi penkis vaikus, iš kurių dvi mergaitės yra panašaus į nukentėjusiąją amžiaus) ir seksualinės (teigia turėjęs daug seksualinių partnerių) patirties, jo pakartotinis teiravimasis nukentėjusiosios apie jos amžių, turint informacijos, kad ji galimai lanko mokyklą, jau kartą turėjus su ja atlygintinių lytinių santykių, rodo ne kliento siekį išsiaiškinti tikrąjį nukentėjusiosios amžių, o rizikavimą jo neišsiaiškinus dar kartą susitikti ir lytiškai su ja santykiauti. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl kliento išteisinimo pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį buvo panaikinta ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo kliento nuteisimas pagal šį straipsnį.

Šios baudžiamosios bylos kontekste Aukščiausiais Teismas pažymėjo ir tai, jog iš 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija 2 straipsnio c punkto II papunkčio matyti, kad su seksualiniu vaikų išnaudojimu susijęs nusikaltimas yra lytinių santykių su vaiku atlikimas, duodant pinigų arba suteikiant kitokios formos atlygį ar atlyginimą už tai, kad vaikas atliko lytinius santykius. Iš Tarybos pamatinio sprendimo preambulės matyti, kad seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija yra sunkus žmogaus teisių ir pagrindinės vaiko teisės į auklėjimą ir harmoningą vystymąsi pažeidimas. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, turi būti baudžiama už seksualinius veiksmus su vaiku, nesulaukusiu amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad už nurodytus veiksmus būtų baudžiama. BK 151¹ straipsnyje įtvirtintos veikos kriminalizuotos įgyvendinant minėtus tarptautinius teisės aktus, skirtingai nei vaiko pirkimo ar pardavimo norma (BK 157 straipsnis), apibrėžta įgyvendinant 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis bei 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR. Aiškinamajame įstatymo dėl BK papildymo 151¹ straipsniu rašte yra pažymima, kad ši norma taikoma tada, kai nėra sunkesnio nusikaltimo požymių, šiuo atveju faktiškai nustatoma griežtesnė atsakomybė už atlygintinį pasinaudojimą nepilnamečio prostitucijos paslaugomis, kas prieš BK 151¹ straipsnyje nustatytos veikos kriminalizavimą buvo laikoma administraciniu teisės pažeidimu (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 182¹ straipsnis). Taigi, ši faktinė situacija byloje patvirtina, jog nepilnametė nepateko į kliento kontrolę, o finansinis atlygis mokėtas pirmiausia jai už jos seksualines paslaugas, tad veikos kvalifikavimas pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį yra pakankamas kliento veiksmams įvertinti.

Vietoj išvadų

Prekyba vaikais yra viena labiausiai didėjančių prekybos žmonėmis tendencijų Europos Sąjungoje. Tai – tarptautiniu teisiniu lygmeniu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už vaiko pirkimą arba pardavimą ir prekybą žmonėmis yra sąlygiškai naujos normos, todėl praktikams nėra lengva jas tinkamai taikyti, ypač kai tokių bylų yra nedaug. Nepaisant to, primintina, kad Lietuvos teismų praktika formuojama laikantis Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir ypač prekybą vaikais įgyvendinimo nuostatų. Konvencija aiškiai apibrėžia, kad prekyba žmonėmis yra žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus orumui ir neliečiamybei, todėl reikia labiau apsaugoti visas jo aukas. Konvencijoje taip pat numatoma išsami taikymo sritis, apimanti visas prekybos žmonėmis formas (nacionalines ar tarptautines, susijusias ar ne su organizuotu nusikalstamumu) ir apimanti visus asmenis, kurie tampa prekybos žmonėmis aukomis (moteris, vyrus ir vaikus). Veikoms kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnį (vaiko pirkimas arba pardavimas) neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų ar pasinaudota jų priklausomumu, pažeidžiamumu ar pan. Baudžiamosios atsakomybės už vaiko pirkimą ar pardavimą nešalina vaiko sutikimas būti išnaudojamam. Nuostata, kad joks galimas vaiko sutikimas būti išnaudojamam neturėtų būti laikomas galiojančiu, įtvirtinta tiek Direktyvos 2011/36/ES Preambulės 11 punkte, tiek ir tiesiogiai BK 157 straipsnyje. Atitinkamai atsakomybės pagal BK 157 straipsnį nešalina ir nepilnamečių iniciatyva būti išnaudojamiems.

         Kasacinės instancijos teismas baudžiamosiose bylose dėl prekybos žmonėmis ir prekybos vaikais jau yra suformavęs kai kuriuos šių normų taikymo standartus ir tai įtvirtinęs savo teisminiuose precedentuose. Tokie išaiškinimai sudaro sąlygas bendram šių normų supratimui ir taikymui ateityje.

[1] Nikartas S. Prekybos vaikais nusikaltimo teisinė samprata. Teisės problemos. 2009 m. Nr. 2(64). P. 104.

[2] UNICEF and the Inter-Agency Coordination Group against Trafficking (ICAT), Children account for nearly onethird of identified trafficking victims globally, 2018, https://www.unicef.org/press-releases/children-account-nearly-one-third-identified-trafficking-victims-globally.

[3] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. 2016 m. kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita. Parengta pagal Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 20 straipsnio reikalavimus. P. 8.

[4] Criminal Networks involved in the Trafficking and Exploitation of underage victims. Europol. Situation Report. 2018. P. 10.

[5] Europol, Intelligence Notification, Child trafficking for exploitation in forced criminal activities. 2014.

[6] Eurostat, Asylum applicants considered to be unaccompanied minors - annual data, 2018, http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tps00194&plugin=1.

[7] https://www.unicef.org/eca/what-we-do/emergencies/latest-statistics-and-graphics-refugee-and-migrant-children

[8] Europolo 2017 m. duomenys.

[9] Criminal Networks involved in the Trafficking and Exploitation of underage victims. Europol. Situation Report. 2018. P. 18.

[10] Europolo 2016 m. duomenys.

[11] Criminal Networks involved in the Trafficking and Exploitation of underage victims. Europol. Situation Report. 2018. P. 21.

[12] Criminal Networks involved in the Trafficking and Exploitation of underage victims. Europol. Situation Report. 2018. P. 22.

[13] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018.

[14] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2021.