Teismų sistemos naujienos

Teismų sistema, kokią ją turime dabar, kūrėsi daugybę metų. Teisėjo mantija ir ženklas keitė savo formą, paskirtį, tačiau visuomet buvo neatskiriami teisėjo darbo atributai. Kaip atrodė Lietuvos teisėjai tarpukariu? Kodėl teisėjo mantija yra juodos spalvos? Kodėl Lietuvoje teisėjai nedėvi peruko? Ieškodamas atsakymo į šiuos klausimus,  žurnalas TEISMAI.LT patyrinėjo teisėjo mantijos ir ženklo istoriją (1918 – 2018 m.), kuri, tenka pripažinti, istorinių tyrimų stokoja.

Tarpukario Lietuva: togos ir beretai

Šaliai 1918 m. išsivadavus iš Rusijos ir Vokietijos imperinių gniaužtų, skubiai reikėjo steigti nepriklausomos Lietuvos teismų sistemą. 1918 m. lapkričio 28 d. priimtas įstatymas, kuris numatė trijų pakopų bendrųjų teismų sistemą. Nors pačioje pradžioje teismų vadovams  buvo sunku plėtoti teismo darbą ir teko sukti galvas, ne tik kokiose patalpose įsikurti, bet ir iš kur gauti įstatymų knygas, jas teisėjai neretai skolindavosi iš Advokatūros ar Teisingumo ministerijos, tai nesutrukdė apie sistemą galvoti kur kas plačiau. Siekiant vis labiau tobulinti ir plėtoti teismų sistemą, nebuvo pamiršti ir teisėjų aprangos reikalavimai.

Klausimas, kokią aprangą turės dėvėti teisėjas teismo posėdžiu metu, pirmą kartą buvo keliamas 1919 m. sausio 19 d. vykusiame bendrajame teismų susirinkime. O jau po 11 dienų – 1919 metų sausio 30 d. – teismas bendrajame susirinkime nutarė: „Apygardos Teismo posėdžiuose dalyvauti apsivilkus juodais žiuponais.“

Kaip rodo istoriniai šaltiniai, šis teismo nutarimas nebuvo griežtai vykdomas. Pasitaikydavo situacijų, kai teisėjai posėdžių metu dėvėdavo iš senosios savo tarnybos Rusijos imperijos teismuose parsivežtus siurtukus. Jeigu siurtuko neturėdavo, įprastai dėvėjo frenčą.

Praėjus penkeriems metams, 1924 m. ir vėl buvo grįžta prie teisėjo uniformos klausimo. O jau 1925 m. tuometinis teisingumo ministras Antanas Tumėnas visiems apygardos teismams ir Vyriausiajam Tribunolui išsiuntė togas.

Vyriausiasis Tribunolas ir Kauno apygardos teismas togų taip ir neužsivilko. Kauno apygardos teismas togų dėvėjimo klausimą svarstė atskirai  1925 m. balandžio 30 d. bendrajame teismų susirinkime. Tuomet susirinkime buvo nutarta, kad teisingumo ministras turi nustatyti taisykles, kurių reikėtų laikytis teismo posėdžiuose dėvint togą ir beretus. Taisyklėse turėjo būti apibrėžta, kada beretą reikia užsidėti ar nusiimti ir t. t. Teisingumo ministras suskubo reaguoti į prašymą ir jau 1925 m. birželio 8 d. išsiuntė raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pats teismas gali nusistatyti savo taisykles, kaip dėvėti togas ir beretas. Prie šio rašto buvo pridėtas Vokietijos teisingumo ministerijos 1879 m. liepos 12 d. pavyzdys, kuriuo vadovavosi Klaipėdos krašto teismai. Tačiau ši rekomendacija situacijos nepakeitė ir savo noru Kauno apygardos teismas togų vis dėlto neužsivilko. 

Oficialiai teisėjai buvo įpareigoti dėvėti togas ir beretus 1928 m. rugsėjo 24 d. paskelbtu Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo pakeitimu.

Nepriklausomos Lietuvos Respublika: teisėjo mantija ir ženklas

Okupuotoje Lietuvoje 1940 – 1990 m., turimais duomenimis, teisėjai mantijų nedėvėjo.

Nors Lietuvos valstybingumo raida buvo nutraukta, Lietuvos teismų sistema, išgyvenusi sunkias bei skausmingas sovietinės okupacijos pasekmes, nepalūžo. Jau 1990 m. kovo 11 d. paskelbus aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ tą pačią dieną buvo priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindo įstatymo“. Šis įstatymas suformulavo pagrindinius teismų sistemos ir teisingumo įgyvendinimo principus. Pokyčiai vyko greitai.

Visą straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 24–26 psl. 
Straipsnį taip pat galite perskaityti portale Delfi.lt.