Teismų sistemos naujienos

Lietuvos teisėjų ir teismų darbuotojų psichologinės gerovės tyrimas buvo pristatytas šiandien (gruodžio 19 d.) per Teisėjų tarybos posėdį.

Pasak tyrimo rezultatus pristačiusio Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Gintauto Valicko, į pateiktus klausimus atsakė 307 teisėjai (daugiau nei 42 proc. visų tyrimo metu dirbusių teisėjų). Teismo darbuotojų psichologinės gerovės tyrime dalyvavo 791 tyrimo dalyvis (tai sudarė 29,4 proc. visų tyrimo metu šalyje dirbusių teismo darbuotojų). Iš tyrime dalyvavusių teisėjų 108 (35,2 proc.) buvo vyrai ir 199 (64,8 proc.) – moterys, iš tyrime dalyvavusių teismų darbuotojų 83 (10,5 proc.) buvo vyrai ir 703 (88,9 proc.) – moterys.

Tyrimo duomenimis, į klausimus atsakę teisėjai yra labiau patenkinti nei nepatenkinti savo psichologine gerove: iš trylikos išskirtų psichologinės gerovės dėmenų teisėjams didelį pasitenkinimą kelia šeši, vidutinį – du, o mažą pasitenkinimą – penki dėmenys.

Teisėjai yra labiausiai patenkinti: atliekamu darbu, santykiais su kitais teisėjais ir teismo darbuotojais, karjeros galimybėmis, kvalifikacijos kėlimu ir profesiniu tobulėjimu.

Atlikto tyrimo duomenimis, teisėjai labiausiai nepatenkinti: politikų ir visuomenės požiūriu į teisėjus bei teismus, darbo krūviu, gaunamu atlygiu bei teisėjų ir teismų pristatymu žiniasklaidoje.

G. Valickas atkreipė dėmesį, kad teisėjos moterys, palyginti su vyrais, yra daug mažiau patekintos šiais dalykais: darbo organizavimu ir valdymu bei santykiais su vadovybe, pripažinimu ir įvertinimu darbe, darbo sąlygomis ir savijauta, psichologiniu saugumu ir patiriamo streso lygiu. Atliekant šį tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad 41–50 metų teisėjai (palyginti su 31–40 metų ir vyresniais nei 51 m. teisėjais) yra labiausiai nepatenkinti gaunamu atlygiu, o 31–40 metų teisėjai yra labiausiai nepatenkinti esamu teismo darbuotojų skaičiumi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų teisėjais, yra daug labiau patenkinti pripažinimu ir įvertinimu darbe, santykiais su kitais teisėjais ir teismo darbuotojais ir atliekamu darbu. Didžiuosiuose šalies miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje) dirbantys teisėjai, palyginti su dirbančiais kituose šalies miestuose, yra daug mažiau patenkinti darbo sąlygomis. Teisėjai, turintys mažiausią darbo stažą (iki 5 m.), palyginti su kitoms darbo stažo grupėms priskirtais teisėjais, yra santykinai daug daugiau patenkinti teisėjų ir teismų pristatymu žiniasklaidoje.

Teismų darbuotojų patiriamos psichologinės gerovės vertinimai susigrupuoja į du priešingus polius: teismų darbuotojai labiausiai patenkinti atliekamu darbu, santykiais su teisėjais ir santykiais su kitais teismo darbuotojais, labiausiai nepatenkinti gaunamu atlygiu, teismo darbuotojų skatinimu ir darbo krūviu.

Pasak G. Valicko, iš tyrimo rezultatų matyti tendencijos, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame ir Lietuvos apeliaciniame teisme dirbantys teismo darbuotojai, palyginti su dirbančiais apylinkių ir apygardų teismuose, yra daug mažiau patenkinti santykiais su teisėjais, teismo darbuotojo profesija.

Tyrimo duomenimis, teismų darbuotojų pasitenkinimas gyvenimu reikšmingai susijęs su darbu skirtinguose teismuose: dirbančiųjų apylinkių teismuose pasitenkinimas yra didžiausias, o dirbančiųjų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme – mažiausias.

Tyrimą atlikę mokslininkai pateikė rekomendacijas

„Gauti duomenys rodo, kad psichologinės gerovės klausimai yra ganėtinai aktuali mūsų šalies teisėjų problema, teisėjų psichologinės gerovės didinimui turėtų būti skiriamas didesnis ir nuolatinis dėmesys“, – sakė psichologas G. Valickas, tyrinėjantis sprendimų priėmimo psichologiją, stresą ir jo įveiką.

Mokslininkas rekomendavo teikti visuomenei daugiau informacijos apie teigiamus teisėjų poelgius, jų rodomą pagarbą bylos dalyviams, darbuotojų geranoriškumą, o teismų darbuotojai turėtų būti labiau skatinami, mokomi įveikti stresą.

Siekiant didinti teisėjų ir teismų darbuotojų patiriamą psichologinę gerovę pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tuos gerovės dėmenis, kurie sukelia mažą pasitenkinimą: darbo krūvį, gaunamą atlygį, esamą teismo darbuotojų skaičių ir kt.

Tyrimą atlikę mokslininkai siūlo ateityje periodiškai atlikti teisėjų ir teismų darbuotojų psichologinės gerovės stebėseną, ji leistų nustatyti gerovės kismą ir taikomų poveikio priemonių (siekiant ją didinti) efektyvumą.