Skip to content
logo
lt
En

Teismų pranešimai spaudai

Dėl darbuotojo atsakomybės darbdaviui už žalą nutraukus komandiruotę (atsisakius dirbti)

2023.05.26

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 24 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl darbuotojo atsakomybės už žalą, darbdavio patirtą po darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės pasamdžius brangesnę darbo jėgą.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš buvusio darbuotojo žalos atlyginimą. Ji nurodė, kad žalą patyrė, kai į užsienį plytelių klojimo darbų atlikti komandiruotas darbuotojas be teisėto pagrindo atsisakė dirbti ir ieškovė, nutraukusi darbo sutartį dėl šiurkštaus pažeidimo, turėjo skubiai samdyti brangesnius užsienio bendrovės darbuotojus. Darbo jėgos kainos skirtumą ieškovė laikė tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo kaltės, todėl, jos manymu, atsakovas turi šiuos nuostolius atlyginti.  

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta būtent darbams pagal ieškovės sudarytą rangos sutartį atlikti. Nei atsakovo darbo sutartyje, nei įsakyme dėl komandiruotės nėra nurodyta, jog jis yra supažindintas su rangos sutartimi, darbų atlikimo terminais, galima atsakomybe tuo atveju, jei nutrauks darbo santykius neatlikęs ieškovės užsakovui įsipareigotų atlikti darbų. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad neįrodyta būtina sąlyga atsakovo atsakomybei taikyti – priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, kurios atlyginimą ieškovė prašo priteisti. Nors atsisakęs dirbti atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo sutartį, jis negalėjo numatyti žalos (suvokti, kad ji bus padaryta). Teismas nekonstatavo tyčios – atsakovo siekio sąmoningai padaryti žalos ieškovei. Žala padaryta ne dėl to, kad atsakovas atsisakė dirbti, o dėl ieškovės sprendimo brangiau ir skubiai samdyti užsienio įmonės darbo jėgą, nors neįrodyta, jog tam buvo poreikis. Rizika ir atsakomybė pagal rangos sutartį dėl terminų laikymosi ir darbo jėgos užtikrinimo tenka ieškovei dėl jos vykdomos veiklos.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas dirbti lėmė ieškovės poreikį nedelsiant ieškoti naujų darbuotojų rangos darbams atlikti. Atsakovas pažeidė darbo sutarties sąlygas, nustatančias darbo laiko normą ir sutarties nutraukimo tvarką. Atsakovo veiksmus teismas vertino kaip neteisėtus, sąmoningus, tyčinius, nurodė, kad atsakovas sąmoningai sukėlė ieškovei nuostolių, suprasdamas, kad dėl jo veiksmų ieškovei kils poreikis ieškoti naujų darbuotojų. Ieškovės patirtas išlaidas pasamdžius užsienio bendrovės darbuotojus rangos darbams atlikti teismas pripažino ieškovės nuostoliais, nusprendė, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent jo veiksmai lėmė ieškovės sprendimą nedelsiant samdyti naujus darbuotojus. Kadangi ieškovė negalėjo numatyti tokio pobūdžio atsakovo neteisėtų veiksmų, susiklosčiusi situacija nelaikytina jos profesine ar verslo rizika.

Atsakovas kasaciniame skunde teigė, kad nepagrįstai nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Žala nesusijusi su darbine veikla. Ieškovės sprendimas samdyti brangesnę darbo jėgą vertintinas kaip ieškovei dėl jos veiklos pobūdžio tenkanti rizika.

Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą dėl atsakovo, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2016 m. Darbo kodekse (DK) įtvirtintą reguliavimą atsakomybės sąlygos išlieka tos pačios – pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į DK 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be kitų, į faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Kai žala padaryta tyčia, darbuotojo bendrojo riboto padarytos žalos atlyginimo principas netaikomas ir pagal DK 154 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą.  

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatant darbuotojo atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Darbuotojui atsakomybė pagal Darbo kodekso 151 straipsnį gali būti taikoma nustačius neteisėtos darbuotojo veikos ir atsiradusios žalos tiek tiesioginį priežastinį ryšį, tiek netiesioginį priežastinį ryšį – kai darbuotojo veiksmai (neveikimas) tiesiogiai nesukelia žalos, tačiau reikšmingai prisideda prie jos atsiradimo.

Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalą, kurios atlyginimą ieškovė reikalauja priteisti, sieja priežastinis ryšys, kad žala ieškovei padaryta tyčia, taigi yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas šių išvadų tinkamai nemotyvavo, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas šios bylos aplinkybes, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad net jei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilo poreikis ieškovei ieškoti naujų darbuotojų, tai savaime nereiškia, kad atsakovui turi tekti atsakomybė už tokį ieškovės priimtą sprendimą ir kad atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė žalą ar reikšmingai prisidėjo prie jos atsiradimo. Susiklosčiusios aplinkybės nagrinėjamoje byloje vertintinos kaip ieškovės veiklos rizika, kuriai suvaldyti pati ieškovė priėmė būtent tokį organizacinį sprendimą. Atsakovas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, negalėjo numatyti, kad jo neteisėti veiksmai (atsisakymas dirbti komandiruotės metu) lems tokio pobūdžio padarinius. Veiklos organizavimas yra pačios ieškovės rizika ir atsakovui (darbuotojui), kuris neturi jokių sąsajų su ieškovės sudarytais sandoriais, negali būti perkeliama atsakomybė dėl galimo darbų neatlikimo nustatytais terminais ar dėl šių darbų atlikimo kainos padidėjimo.

Teisėjų kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad tai, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai siekė padaryti ieškovei būtent tokio pobūdžio žalą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylos Nr. e3K-3-151-611/2023.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Olga Kungienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja,
laikinai einanti atstovės ryšiams su visuomene pareigas
Tel. 8 685 84863
El. paštas o.kungiene@lat.lt
lat.lt
teismai.lt

Naujienų prenumerata

Įvykių ir renginių kalendorius

Birželis 2024
P A T K P Š S
27 28 29 30 31

2024.05.31  |  10:00

1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Sekite mus