Teismų sistemos naujienos

Nuo metų pradžios įsigalioję Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai (toliau – Įstatymas) bei Vyriausybės nutarimu patvirtintas Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) iš esmės keičia pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistemą Lietuvoje.

Be anksčiau galiojusio teisminio ieškinio modelio, reiškiančio, kad pacientui padarytos žalos atlyginimo ginčus nagrinėja tik teismai, pradeda veikti žalos atlyginimo be kaltės modelis, įtvirtinantis privalomą ginčų ikiteisminio nagrinėjimo stadiją bei suteikiantis galimybę dar kreiptis ir į teismą. Pastarasis modelis pasižymi tuo, kad klausimas dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo nebekeliamas, tačiau pareiga nustatyti priežastinį ryšį, t. y. ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išlieka. Įžvalgomis apie naują reglamentavimą dalijasi teisės profesionalės: didelę civilinių bylų, tarp jų – ir susijusių su pacientų teisių pažeidimais, nagrinėjimo patirtį sukaupusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantė Monika Morkūnaitė, atliekanti mokslinius tyrinėjimus šioje teisės srityje.

Įžvalgomis apie naują reglamentavimą dalijasi teisės profesionalės: didelę civilinių bylų, tarp jų – ir susijusių su pacientų teisių pažeidimais, nagrinėjimo patirtį sukaupusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantė Monika Morkūnaitė, atliekanti mokslinius tyrinėjimus šioje teisės srityje.


Žalos atlyginimo be kaltės modelio įteisinimo kelias Lietuvoje

Pasak M. Morkūnaitės, pirmiausia būtina pažymėti, jog tarptautinėje plotmėje egzistuoja įvairių sistemų, modelių, kuriais remiantis atlyginama pacientų patirta žala. Sąlyginai galima išskirti kelis pagrindinius modelius: pirma, teisminį modelį, kai valstybės žalos atlyginimo klausimus sprendžia naudodamosi civilinės atsakomybės nuostatomis, šie ginčai daugiausia nagrinėjami teismų sistemoje (pavyzdžiui, Anglija, Vokietija); antra, žalos sveikatai atlyginimo be kaltės modelį, kai patirtos žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal atskirų valstybių numatytą administracinę procedūrą ir žala atlyginama iš specialaus įkurto fondo. Į tokį fondą įnašus moka sveikatos priežiūros įstaigos (pavyzdžiui, Švedija, Naujoji Zelandija).

Vis dėlto būtina pažymėti, jog yra ir tokių atvejų, kai valstybės pasirenka įgyvendinti žalos sveikatai atlyginimo be kaltės modelį tik tam tikra siaura apimtimi. Dažniausiai tokia sritis pasirenkama atsižvelgus į sveikatos priežiūros specialisto ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigos netinkamų veiksmų priežastinio ryšio nustatymo sudėtingumą. Tokia sistema veikia Prancūzijoje, JAV Floridos, Virdžinijos valstijose.

„Lietuvoje buvo galima matyti gana kryptingas iniciatyvas įgyvendinti žalos sveikatai atlyginimo be kaltės modelį. Tokios iniciatyvos išryškėjo jau Nacionalinėje pacientų saugos 2010–2014 m. platformoje, kurią parengė tam sudarytas komitetas. Šios iniciatyvos realizuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimams, apibrėžusiems žalos sveikatai atlyginimo be kaltės modelio sąrangą“, – naujojo modelio teisinio įtvirtinimo kelią apžvelgė mokslininkė.

Įstatymų leidėjo pasirinkimą įgyvendinti tokį modelį pašnekovė aiškino remdamasi šiais kumuliatyviais veiksniais ir tikslais: „Vieni svarbiausių iš jų – siekis palengvinti iki tol egzistavusį žalos atlyginimo procesą, sumažinti žalos atlyginimo proceso trukmę, sudaryti sąlygas nustatyti sveikatos priežiūros įstaigose egzistuojančias sistemines klaidas, netinkamą veikimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Iš tiesų siūlant įgyvendinti šį modelį, numatant konkrečias jo nuostatas atsižvelgta į užsienio valstybių, taikančių šį modelį, patirtį šioje srityje.“

M. Morkūnaitės atlikti moksliniai tyrimai patvirtino, kad ypatingas dėmesys buvo skirtas Švedijos, Naujosios Zelandijos, kitų valstybių, įgyvendinusių šį modelį, patirčiai, taip įvertinant tiek paties modelio teisinio apibrėžimo galimybes, tiek jo veikimo patirtį.

„Šiuo atveju įstatymų leidėjas vertino tai, kad būtent šio modelio sąlygojamas reguliavimas leis pasiekti pirmiau minėtus tikslus ir pasiūlys lengvesnę, greitesnę tvarką pacientams bei kitiems asmenims, siekiantiems žalos atlyginimo“, – paklausta apie pagrindinį įstatymo leidėjo siekį teisinėmis priemonėmis sureguliuoti tokį žalos atlyginimo modelį sakė teisininkė.

Teisėjos J. Varanauskaitės nuomone, naujasis teisinis reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas pacientams, kurių sveikatai padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą. Taigi pacientams sudaromos galimybės efektyviau ir ekonomiškiau ginti savo teises. Naujasis teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti ir teisinį tikrumą, nuspėjamumą, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad Aprašas nustato pacientams atlygintinos neturtinės žalos dydį ir jos nustatymo kriterijus.


Visą straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 18–20 psl.

Straipsnį taip pat galite perskaityti portale Delfi.lt.